Prienų rajono Strielčių kaimo gyventojui Valdui Vilkui (43 m.) Kauno apygardos teisme nepavyko įrodyti, kad tėvą jis nužudė būdamas įskaudintas, įsižeidęs ir labai susijaudinęs.
10 metų – švelnesnė bausmė
Pastaruoju metu jokio oficialaus darbo neturintis Valdas Vilkas – ne iš tų žmonių, apie kurių padarytą naują nusikaltimą tegalima pasakyti, kad to ir reikėjo tikėtis. Iki šiol buvo neteistas, aplinkinių charakterizuojamas patenkinamai. Jeigu ne pomėgis išgerti, jis ir toliau gyventų, ko gero, be rimtesnių problemų.
Alkoholis paskatino V. Vilką tapti žudiku. Ne bet kokiu – tėvažudžiu. Už tai teismas jam paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Gerokai mažesne, negu numato Baudžiamasis kodeksas, bausme pirmą kartą teisiamųjų suole atsidūrusio vyro poelgis buvo įvertintas teismui padarius išvadą, jog tragediją Vilkų namuose išprovokavo pats nukentėjusysis – Valdo tėvas Vitas Vilkas (72 m.).
Ginklai – deganti cigaretė ir kumštis
Tą vakarą Valdas Vilkas į namus parėjo neblaivus ir dar parsinešė kelis butelius alaus bei „Stakliškių“ kokteilio. Būdamas savo kambaryje, vienas gėrė. Dėl to jam, kaip ne pirmą kartą, pradėjo priekaištauti žmona.
Išgirdęs barnį, iš savo kambario atėjo Valdo tėvas Vitas. Jis palaikė marčią – barė sūnų.
Neblaivus sūnus nebuvo linkęs klausytis savo namiškių, juo labiau – nutylėti. Kai žmona, vengdama galimo smurto, iš namų išėjo, jis nuėjo paskui tėvą į jo kambarį ir pradėjo aiškintis dėl išsakytų priekaištų.
Anot Vido (daugiau niekas lemiamo incidento nematė), tėvas, sėdėdamas ant savo lovos, iškart sudavęs jam metaliniu ramentu ir, čiupęs iš sūnaus rankos degančią cigaretę, dūrė ja arti buvusiam Vidui į akį. Tuomet Vidas akimirksniu sužvėrėjo: tvojo tėvui kumščiu į galvą, nugarą, rankas. Senyvas vyras negalėjo pasipriešinti ir apsiginti ne tik dėl to, kad sūnaus išpuolio turbūt nesitikėjo, bet ir todėl, kad buvo patyręs insultą ir judėdavo lėtai, vaikščiodavo pasiramsčiuodamas ramentu, viena jo kūno pusė buvo suparalyžiuota.
Kai sūnus išliejo įsiūtį ir išėjo į lauką, apdaužytas tėvas pradėjo silpti. Netrukus jis prarado sąmonę. Tokį tėvą rado tą patį vakarą atvažiavęs kitas sūnus Vidas. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Nors namuose buvęs Valdas broliui neaiškino, kas atsitiko, tačiau aiškinti nė nereikėjo – kambaryje buvo išvartyti daiktai, gulėjo ramento nuolauža, ant sienos, grindų ir lovos patalynės buvo matyti kraujo dėmių.
Ligoninėje gydytas Vitas Vilkas po dviejų savaičių mirė.
Nukentėjusiuoju pripažintas Vidas civilinio ieškinio kaltajam broliui nepareiškė. Tai padarė tik Valstybinė ligonių kasa, įvertinusi, kad sūnaus sužaloto Vito Vilko gydymas porą savaičių kainavo šiek tiek per 10 000 litų. Šią sumą teismas ir priteisė iš nuteistojo.
Irena Zubrickienė
