Po socialdemokrato Gintauto Mikolaičio bandymo nuslėpti savo nedalyvavimą plenariniame Seimo posėdyje balsavimo kortelę patikint kolegai, parlamente pasigirdo siūlymų už tokius nusižengimus bausti piniginėmis sankcijomis - darbo užmokesčio sumažinimu per pusę.
Tokias Seimo Statuto pataisas parlamento posėdžių sekretoriate užregistravo kitas socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Seimo nariui, kuris nedalyvavo Seimo posėdyje, tačiau Seimo posėdžių salėje buvo palikęs Seimo nario pažymėjimą - balsavimo kortelę ir buvo užsiregistravęs (užregistruotas) kaip dalyvaujantis Seimo posėdyje, to mėnesio atlyginimas mažinamas per pusę“, - rašoma parlamentaro parengtoje Statuto pataisoje.
Praėjusią savaitę Seime buvo užregistruotos ir kitos pataisos, kurios turėtų paploninti posėdžių lankyti nemėgstančių parlamentarų kišenes.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai siūlė pakeisti Statutą taip, kad parlamentarams, per mėnesį praleidusiems daugiau nei trečdalį plenarinių posėdžių, darbo užmokestis turėtų būti mažinamas trečdaliu.
Šiuo metu tokia bauda numatoma, Seimo nariui per mėnesį praleidus daugiau kaip pusę plenarinių posėdžių.
Konstitucinis Teismas 2004 metais yra nutaręs, kad dalyvavimas Seimo posėdžiuose yra konstitucinė parlamentarų pareiga. KT taip pat nurodė, kad Seimas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Seimo nario nedalyvavimas posėdžiuose būtų galimas tik esant ypač svarbioms pateisinamoms priežastims.
Svarbiomis pateisinamomis priežastimis pagal Statutą laikoma parlamentaro laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jei Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.