Įraše pateikiamos teisės aktų nuostatos bei praktiniai pavyzdžiai, su kuriais kasdien susiduria gyventojai.
Įspėja visus šunų šeimininkus
Teisininkė pabrėžia, kad svarbu ne tik mylėti savo augintinį, bet ir užtikrinti aplinkinių saugumą bei komfortą.
„KĄ PRIVALO ŽINOTI KIEKVIENAS ŠUNS ŠEIMININKAS?
(Parengta, pagal skaitytojo prašymą).
Tema šiandien tikrai aktuali. Mastas taip pat iškalbingas: 2024 m. vasario 1 d. duomenimis, vien Vilniuje buvo registruoti 47 032 šunys. Vilnius 2026 m. kovo 16 d. paskelbė „Švarių vejų sezoną“, o 2024 m. savivaldybės apklausa parodė labai aiškų vaizdą: gyventojai dažniausiai susiduria būtent su nesurenkamomis šunų išmatomis (88 proc.), vedžiojimu be pavadėlio (52 proc.) ir šunų leidimu eiti į vaikų žaidimo aikšteles (40 proc.).
Ką sako teisės aktai dėl pavadėlio?
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. O gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad:
- viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio;
- jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės;
- pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams.
Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas.
Išmatų nesurinkimas.
Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus.
Praktiškai svarbu žinoti ir tai, kad specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas.
Vilniaus savivaldybės komunikacijoje nurodoma, jog maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius, o 2025 m. savivaldybė taip pat viešai akcentavo, kad tinkamiausia vieta tokiems maišeliams yra mišrių atliekų konteineris arba specialūs konteineriai. Taigi pasakymas „nebuvo kur išmesti“ nuo atsakomybės neatleidžia.
Vaikų žaidimo aikštelė – ne šunų vedžiojimo vieta.
Dar vienas punktas, kurį daugelis ignoruoja: vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles yra draudžiama.
Vaikų žaidimo aikštelė negali tapti vieta, kur vaikas turi saugotis šuns, jo šlapimo ar išmatų.
Kokia atsakomybė gresia?
Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis.
Jis numato baudą nuo 30 iki 120 eurų, jei pažeidimas sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei – nuo 50 iki 120 eurų, pakartotinai – nuo 120 iki 230 eurų.
Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai – nuo 300 iki 550 eurų.
Šias nuostatas gali taikyti VMVT, policijos ir savivaldybių pareigūnai.
Tačiau bauda – dar ne viskas.
Civilinis kodeksas nustato bendrą taisyklę, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų kitam žalos, o padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens.
Todėl jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą.
Ką tai reiškia atsakingam šeimininkui?
- pavadėlis turi būti ant šuns, o ne kišenėje;
- prasilenkiant su žmonėmis ar kitais gyvūnais jis turi būti sutrumpintas;
- išmatas reikia surinkti iš karto, ne „vėliau grįšiu“;
- į vaikų žaidimo aikšteles šuns leisti negalima;
- augintinio energijai išlieti reikia rinktis tam skirtas vietas.
Vien Vilniuje 2025 m. savivaldybė skelbė turinti 36 šunų vedžiojimo aikšteles, taigi alternatyvų saugiam išsilakstymui tikrai yra.
Jeigu matote sistemingą pažeidimą, verta fiksuoti vietą, laiką, nuotraukas ar vaizdo įrašą ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją.
VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108.
Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms – pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje – rekomenduojama skambinti 112“, – rašoma įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
