„Sieksime, kad Rusijos ir Baltarusijos valdžia būtų patraukta atsakomybėn už karo nusikaltimus, kad kuo greičiau savo veiklą pradėtų Specialusis tribunolas, o įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms. Už padarytą žalą Ukrainai turi būti atlyginta“, – teigiama antradienį išplatintame ministerijos pranešime.
Lietuvos diplomatai tvirtina sieksiantys dar labiau suvaržyti Rusijos galimybes tęsti karą – griežtinti sankcijas ir stiprinti Rusijos bei Baltarusijos tarptautinę izoliaciją.
Pareiškime pabrėžiama, kad Lietuva ir toliau konkrečiais veiksmais padės Ukrainai. Ukrainos gynybos ir saugumo reikmėms bus skiriama ne mažiau kaip 0,25 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
„Papildomai investuosime į Ukrainos atstatymą, ypač energetikos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse“, – nurodė URM.
Ji pabrėžė, kad gindamiesi nuo Rusijos puolimo, Ukrainos žmonės kasdien gina ne tik savo šalį, bet gina ir Lietuvos bei visos Europos saugumą, taip pat visiems svarbias demokratines vertybes – laisvę, teisę, žmogaus orumą.
„Šis karas neprasidėjo 2022 metais. Rusija užpuolė Ukrainą dar 2014 metais, kai užėmė ir neteisėtai prisijungė Krymą. Lietuva aiškiai sako: mes niekada nepripažinsime jokio Ukrainos teritorijų užgrobimo ir nepripažinsime bandymų jėga keisti tarptautines sienas“, – teigiama pranešime.
Jame nurodoma, kad Lietuva palaiko JAV, Ukrainos ir Europos pastangas nutraukti šį karą ir pasiekti teisingą, ilgalaikę taiką.
„Tačiau tikra taika bus įmanoma tik tada, kai Rusija bus sustabdyta, nutrauks savo agresiją, išves savo kariuomenę iš visos tarptautiškai pripažintos Ukrainos teritorijos, atlygins padarytą žalą, o už karo nusikaltimus atsakingi asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – teigė URM.
Pareiškime pažymima, kad narystė ES ir NATO Ukrainai būtų patikimiausia saugumo garantija.
2022 metų vasario 24 dieną Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, sukeldama didžiules kančias civiliams ir išbandymus kariams, kartu perrašydama saugumo sistemą, įsigalėjusią po Šaltojo karo.
Karo studijų instituto (ISW) vertinimu, Rusija okupavo 19,4 proc. Ukrainos teritorijos.
Pagal Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaitą, apytikslis žuvusių, sužeistų ar dingusių karių skaičius abiejose pusėse siekia 1,8 milijono.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tėvynės sąjungos vyriausybės programoje 2020 m. įrašytas pažadas užsiimti „vertybine geopolitika“ nubloškė mūsų užsienio reikalus į tokios politikos atliekų sąvartyną, kad iš jo vis dar kapanojamės. Smarkiai ir kol kas – gana nesėkmingai.
Jau daugiau nei pusę metų kalbama apie santykių su Kinija atkūrimą, bet žodžiai kol kas nevirto nei kūnu, nei tokia kūno dalimi, kurią būtų galima rodyti be figos lapo ir gėdos jausmo. Baisimės tuo absurdu, kurio dalimi pavirtome patalkaudami galimai korumpuotai ir galimai prorusiškai Baltarusijos opozicijai, bet nieko nedarome, kad ši situacija keistųsi.
Ir svarbiausia – toliau kariaujame visais tais nereikalingais frontais, kuriuos atidarėme, vadovaujami vėjavaikiško, įsimylėjusio save ir savo paaugliškas fantazijas įgyvendinusio užsienio politikos diskotekos didžėjaus 2020–2024 metais.
