Tiesa, tuo, kuo dabar visą pasaulį žavi Ukraina – drąsia kova už buvimą Europoje, už laisvę, už žmogaus teise, ekonominį stabilumą, mes, lietuviai, deja, pasigirti negalime. Ir ne tik dėl nupirktų interneto komentatorių, kurie raginama išstoti iš ES ir „palaikyti glaudžius santykius su Rusija“. Dar didesnė gėda yra ta, kad ir Lietuvos politikoje yra tiek daug prorusiškų veikėjų, kovojančių prieš ES ir Lietuvą, jog greitai bus gėda vadintis lietuviu. Kas mums sako, kad reikia gerų santykių su Rusija? Kas sako, kad „savi šaudė į savus“? Kas ragina boikotuoti eurą ir nori mus paversti Kremliaus vergais? Arba, kas nuolatos lankosi Kremliuje, bendrauja su Baltarusijos oligarchais ir Batkos aplinka? Iš šių žmonių visuomet liejasi tokio tipo mintys: V. Šustauskas, L. Graužinienė, P. Gražulis, R. Paksas, V. Uspaskichas, A. Paulauskas, V. Tomaševskis, K. Prunskienė, A. Paleckis, B. Bradauskas, B. Vėsaitė, V. Vasiliauskas, V. Matulevičius.
Jų yra ir daugiau – čia pagrindiniai. Patys teisiausi, patys geriausi. Tiesiog visų laikų „dream team“. Kokie jų interesai ir tikslai – spręskite patys. Ir nepamirškite, juos girdami, dar pridėti: „O ką Landsbergis su Kubilium nuveikė? Tik kolūkius sugriovė. Eurosąjūzas mus užkariavo. Visi angliškai kalba, nėra tvarkos, o dar ir keliauti laisvai galima, bet arklių nėra, prie ruso buvo geriau“... O dar ir BVP Lietuvoje auga tris kartus spardžiau nei Rusijoje... Ne, to tikrai negalima leisti.
Gaila, kad tautininkai, nacionalistai ir patriotai dažnai netgi susideda su minėtais „politikais“. Ir apie kovą prieš juos neteko girdėti. Tokie čia ir patriotai, jei kovoja prieš juos maitinančią Europą ir mielai žiūri, kaip Rusija užkariauja Lietuvą. Lietuvoje nebemadinga kovoti už geresnį gyvenimą, už bendrą žmonių gerovę, laisvę. Tai, kas dabar madinga – ėjimas į Rytus, susidėjimas su atsilikusia Rusijoje, kalbos apie lygiavimąsi į diktatorius. Draudimai, draudimai, draudimai... Lietuva ne modernėja, o tampa vis labiau ribota, nelaimingi žmonės stengiasi pranokti vieni kitus nelaimių didinimo varžybose. Tai tikrasis patriotų užsiėmimas.
ES pernelyg paprastai šeria daugumą politikų, kurie dar gi dažnai sėdi EP ir pernelyg dosniai dalija pinigus Lietuvos tinginiams. Reikėtų to nedaryti. Savo pinigais ES augina Kremliaus tarnus. Keista, kad Lietuvoje niekas to nepastebi ir nebando sustabdyti. Visi politikai, kurie akivaizdžiai nori sunaikinti Lietuvą savo kliedesiais apie blogą ES, turėtų tą pačią akimirką negauti pinigų nei iš valstybės, nei iš ES fondų.
Jeigu jiems maloniau Putino draugija – tegul eina pas jį ir prašo pinigų. Čia tokių veikėjų nereikia. Čia užtenka gėdos ir be jų.
Taigi, net jei Ukrainos valdžioje išliks prorusiškas V. Janukovyčius, ten vis tiek su didžiuliu pasididžiavimu bus prisiminti dabartiniai įvykiai. O ką prisiminti Lietuvoje? Kad visi susirinko kovoti tik sujungti violetinės paranojos? Kad čia žmonės nenori nei geriau gyventi, nei supranta, kas yra geriau? Kokios tiesos norima? Tiesa paprasta: dirbi, užsidirbi ir turi. Kai to nesugebi – eini į valdžią, gauti pinigų iš Kremliaus, nes pardavinėji tėvynę. Paprasta.
Lietuvoje, kuo toliau, tuo labiau, gyventi darosi gėda. Nes parsidavėlių, norinčių šalį vėl nuvesti į Rusijos glėbį, atrodo, daugiau nei kitų žmonių. Rusijos propaganda taip išplovė smegenis, kad daugumai vaidenasi, jog Rusija yra ne pragaras, o gera sąjungininkė. Ir kol taip bus, kol Lietuvos politikoje už pasakymą, jog reikia palaikyti gerus santykius su Rusija tai sakantieji nesulauks, kad ir simbolinių spjūvio į veidą, mes neturėsime kuo džiaugtis ir kuo girtis.
Ukraina parodė, ką gali žmonės, kurie turi drąsos – jie nenugalimi. Lietuva parodė, ką gali parsidavę žmonės – net prišerti ir sotūs, jie vis tiek dažniausiai žudosi pasaulyje. Nes nėra drąsos užsidirbti neparsidavinėjant, užsidirbti drąsiai, nėra drąsos gyventi laisvai ir mėgautis gyvenimu. Davatkiška Lietuva – tai pats tiksliausias šios šalies apibūdinimas.
