Anot jo, akivaizdu, kad Kremlius turi tikslą ir strategiją, kodėl būtent dabar užsipuolė mūsų regioną.
Drąsos jam suteikia ir amerikiečių noras bent kažkiek atsitraukti iš Europos. Kad saugumo situacija sudėtinga, kartoja ir Valstybės saugumo departamento vadovas ir mįslingai užsimena apie vykdomus tyrimus.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Sakydamas metinę kalbą Seime, Gitanas Nausėda vaizdingai apibūdino, kas vyksta su Lietuva saugumo srityje.
„Esame taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės“, – kalbėjo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Ką planuoja Kremlius?
Rusų strėlės lekia ir pastaruoju metu – kariuomenės vadas mato neatsitiktinumą, kad vienu metu mus užsipuolė ir Kremliaus propaganda, ir pasitaikė dronų įskridimai.
„Ta pastarųjų savaičių retorika iš Rusijos pusės, nukreipta prieš 3 Baltijos šalis ir Lenkiją, ji turbūt turi kažkokį tikslą, nes kol kas tai tik žodžiai, tačiau šalia žodžių buvo ir... šiandien dienai gal sunku pasakyti, kad sutapimai dėl tam tikrų incidentų oro erdvėje, įskridimai“, – „Žinių radijui“ sakė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Anksčiau jau buvo pranešta, kad nuspręsta stiprinti strateginių objektų apsaugą, prie VST pareigūnų jau prisijungė ir 30 karių. Neoficialiai politikai kalba, kad žvalgyba dar prieš kelias savaites įspėjo apie augančias grėsmes.
„Tiek mes, kaip institucija, tiek ir mūsų kolegos kitų valstybių, nušviečia situaciją gana pilkom spalvom, niūriom spalvom, jeigu mes nebūsime pasiruošę“, – aiškino Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis.
Saugumo vadovas sako, kad darbo yra ir su Lietuvoje esančia vietine penktąja kolona, tačiau ją, esą, pavyksta suvaldyti. Nors paklaustas ar pradėjo naujus tyrimus, ar užkardėi kokius nors išpuolius, atsako mįslingai.
„Procesas vyksta. Ir ne vienas. Palikime tada, kada ateis laikas“, – minėjo R. Bridikis.
JAV karių mažinimas Europoje: kas keičiasi Lietuvoje?
Mūsų tarnybos ir žvalgybos pareigūnai sako, kad Kremlius, daužomas ukrainiečių, gali ryžtis kvailiems išpuoliams mūsų krašte, o papildomos rizikos prideda ir amerikiečių sprendimas mažinti savo buvimą Europoje. Ir Amerikos gynybos sekretorius atskridęs į Briuselį, pranešė, kad karių skaičiaus peržiūra jau pradėta.
„Šiandien skelbiu apie šešių mėnesių trukmės Karo departamento peržiūrą, per kurią bus įvertinta Amerikos pajėgų padėtis ir bazių išdėstymas Europoje – tai užtruks iki šešių mėnesių, o galbūt ir mažiau“, – pasakojo JAV Gynybos sekretorius Pete Hegseth.
Lietuvoje iš maždaug tūkstančio amerikiečių karių dabar beliko apie pusketvirto šimto. Kas bus ateityje ir kada konkrečiai sužinosime, nesako ir mūsų aukščiausi politikai.
„Niekas nesikeičia, kaip buvo pozityvūs signalai iš kariškių pusės, taip ir liko, dar tiktai klausimas, turbūt detales reikia išsispręsti“, – „Žinių radijui“ sakė R. Vaikšnoras.
„Tai peržiūra, kurios kai kurios šalys neišlaikys, o kitos išlaikys puikiai. Galiausiai peržiūra skirta pagerinti JAV pajėgų dislokavimą ir sustiprinti trečiąją NATO versiją“, – kalbėjo JAV Gynybos sekretorius Pete Hegseth.
Maža to, Vašingtonas atitraukia ir dalį ginkluotės.
„Mano žinutė labai aiški: mes draugai ir partneriai su Jungtinėmis valstijomis, matome, kad jie išlaiko įsipareigojimus NATO ir net kai matome naštos pasidalijimą, viskas su tuo gerai, Europa padarys daugiau ir Europai reikia padaryti daugiau“, – aiškino Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur.
„Kaip naujam gynybos sekretoriui man visiškai aišku, kad tai iššūkių metas. Tarptautinis saugumas patiria neįtikėtinus iššūkius“, – minėjo Jungtinės Karalystės Gynybos sekretorius Dan Jarvis.
Bet ne visos Europos NATO šalys jaudinasi dėl amerikiečių buvimo čia – nors dar pernai visos šalys sutarė gynybai skirti bent 5 procentus BVP, kai kurios šalys vis dar nėra pasiekusios nė 2 procentų, nors dėl jų buvo sutarta dar 2014 metais.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
