Daugybė Lietuvos ekonomiką smukdančių, biudžetą tuštinančių ar šiaip su Lietuvos teisės aktais prasilenkiančių direktyvų priimama be diskusijų, mat išrinktieji, net ir turėdami galimybę pasipriešinti aklam Europos diktatui, jos neišnaudoja.
Seimūnai prisipažįsta: ginti Lietuvą jie tingi. Seimą jau pasiekė nauja šūsnis europinių teisės aktų, kurie bus priiminėjami Europos institucijų šį rudenį. Šia proga įregistruotos Seimo statuto pataisos, neva leisiančios dar griežčiau „filtruoti" tai, ką primeta Europa. Įstatymai galės būti parsiunčiami į Briuselį tobulinti, jei jie prieštaraus "subsidiarumo" principui (kai įstatymo tikslai per menki, palyginti su drastiškomis priemonėmis. Be to, europiniai teisės aktai galės būti atmetami viso Seimo balsavimu.
Europa davė atsaką įvesdama 8 savaičių terminą, per kurį seimūnai turės spėti pareikšti Europai pretenzijas. Tačiau labai menka tikimybė, kad jų bus. Mat seimūnai per visą 6 metų istoriją ES sudėtyje paprieštarauti teikėsi net 1 kartą – dėl direktyvos, kuria Europa norėjo primesti savo bausmes dėl autorinių teisių pažeidimų
