Tai, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) gyvena lyg valstybė valstybėje, nors ministrai ir keičiasi, - jau seniai visiems žinoma. Skųsdamasi, kad planuojamas biudžeto mažinimas nublokš diplomatinę tarnybą dešimtmečiu atgal, ministerija nutyli išlaidas, kurias sau leisti gali tik turtingos valstybės. Pirmiausia - ambasadorių butų nuomai, kas mėnesį suryjančiai šimtus tūkstančių eurų.
Prieš metus darbą pradėjęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas kas mėnesį išleidžia daugiau kaip 3 tūkst. eurų (11 394 litus) valstybės pinigų buto pačiame Romos centre nuomai.
Ambasadoriaus pirmtakas šiame poste, dabar europarlamentaras, buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas prasitaria girdėjęs, kad taip V.Ališauskas apsisprendė, nes yra linkęs į ambasadą, prieš kelerius metus taip pat perkeltą į centrą, iš nuomojamo buto vaikščioti pėsčiomis. Dėl šios priežasties jam netikęs ir anksčiau A.Saudargo nuomotas butas, esantis nedaug, bet vis dėlto toliau nuo ambasados.
Tas pats A.Saudargas nenoriai, nes europarlamentaro galvoje, jo paties žodžiais tariant, sunkiai laikosi skaičiai, užsimena ir apie tai, kad kartu su žmona butą Romos centre nuomojosi už panašią kainą, taip išnaudodamas faktiškai visą nuomai nustatytą normą, nors sutuoktinį į ambasadą atsivežančiam diplomatui buto paieškoms skiriama didesnė suma.
Viengungis V.Ališauskas visoje Europoje kainas mažinančios krizės sąlygomis buto nuomai dabar išleidžia daugiau, nei A.Saudargo šeima klojo prieš metus. Tačiau URM atstovai teigia, kad juoda yra balta, ir tvirtina, neva V.Ališauskas dar ir sutaupo. Jam esą pagal normatyvus numatyta dar didesnė suma, tik ambasadorius jos neišleidžia.
Sužinoti paties ambasadoriaus V.Ališausko nuomonės LŽ nepavyko - paskambinus į Romą, ambasadoje prie Šventojo Sosto vis įsijungdavo fakso aparatas. Gal ambasada visą laiką meldžiasi?
Tarnybinė paslaptis
Valstybės biudžeto, taigi visų mokesčių mokėtojų, pinigus ambasadorių butų nuomai (neskaitant daugybės kitų išmokų) leidžianti URM nelinkusi atskleisti nei kokios konkrečios sumos numatytos ambasadoriams aprūpinti gyvenamuoju plotu, nei kiek išleidžia konkrečios diplomatinės tarnybos vadovas.
"Sumos, kurios kiekvienu atskiru atveju mokamos už konkrečių atstovybių vadovų būstus pagal nuomos sutartis, yra tarnybinė informacija, ir jos pateikti negalime", - teigiama URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento atsakyme LŽ.
Ministerijos atstovų teigimu, ambasadų vadovų gyvenamojo būsto normas kiekvienoje šalyje galima apsiskaičiuoti pagal diplomatų aprūpinimo sąlygas apibrėžiantį Vyriausybės nutarimą Nr. 1235.
Taigi šiame nutarime rašoma: gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų norma ambasadoriui nustatoma "ne daugiau kaip 42 tūkst. eurų" (šiuo metu - 145 tūkst. litų). Nutarimas fiksuoja ir tai, kad užsienio reikalų ministro sprendimu išlaidų norma gali būti padidinta iki 20 procentų. Jei kartu su ambasadoriumi į atstovybę vyksta jo žmona, nuomos norma didėja 15 proc., jei nepilnamečiai vaikai - dar po 5 proc. už kiekvieną. Tačiau bendra suma negali būti didinama daugiau kaip 40 proc. pradinės išmokos. Be to, konkrečioje šalyje ambasadoriaus būsto nuomos kainos dar ribojamos Vyriausybės konkrečiam kraštui nustatytais koeficientais, taip siekiant išlyginti disbalansą tarp turtingiausių ir skurdžiausių valstybių kainų.
Interpretuoja įstatymus
Regis, Vyriausybės nutarimas aiškiai fiksuoja, kad ambasadoriai būsto nuomai gali išleisti ne daugiau kaip 42 tūkst. eurų per metus, jei užsienio reikalų ministras nenusprendžia kitaip. Tačiau URM pateiktame atsakyme teigiamas kitas dalykas - esą minima suma yra ne viršutinė leidžiama kainos riba, bet atskaitos taškas, nuo kurio taikomas vietos koeficientas.
"Atstovybių vadovų būstų nuomos skaičiavimo formulė būtų tokia: 42 tūkst. eurų metams, dalijamų iš 12 mėnesių ir dauginamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientų", - rašoma URM atsakyme.
Remiantis šiuo principu, tas pats ambasadorius prie Šventojo Sosto buto nuomai per metus gali išleisti nebe 42 tūkst., bet 54,6 tūkst. eurų (188 tūkst. litų), atstovybės vadovas Niujorke (JAV) - 96,6 tūkst. eurų (333 tūkst. litų), Londone - 84 tūkst. eurų (290 tūkst. litų), o štai vienu brangiausių pasaulio miestų vadinamoje Maskvoje - tik 59 tūkst. eurų (203 tūkst. litų).
"Visų atstovybių vadovų būstų nuomos sumos nesiekia nustatytų galimų normų, visi nuomojasi būstus pigiau", - rašoma URM pateiktame atsakyme. Kiek pigiau - atsakymo nėra. Žadėję pateikti net kelių nemažas sumas sutaupančių ambasadorių sąrašą, URM atstovai po ilgų prašymų apsiribojo tik ambasadoriaus prie Šventojo Sosto buto nuomos išlaidų duomenimis.
Reikėtų prisiminti, kad nuompinigiai mokami ne tik ambasadoriams - ženklios, nors atitinkamai ir mažesnės sumos atitenka visiems ambasados tarnautojams. Tuo pat metu Lietuvos ambasados turi savo arba nuomojasi patalpas, dažnai - taip pat ganėtinai prašmatnias, administraciniam darbui.
Buvęs finansų ministras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius LŽ tvirtino, kad Vyriausybės įstatyme yra aiškiai fiksuota ne vidutinė išlaidų nuomai suma, bet viršutinė išmokų riba, kuri negali būti viršyta. "URM, kalbėdama kitaip, interpretuoja įstatymo normą. Laikyti šios sumos atskaitos tašku negalima. Norint tai daryti, reikia koreguoti įstatymą", - aiškino jis.
Diplomatai - užmaršūs
Kalbant su atsakingais pareigūnais, susidaro įspūdis, kad informacijos, kokiu principu URM nustato butpinigių ambasadoriams normas, nežino ne tik šios ministerijos darbą prižiūrintys Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai, aukšti valstybės pareigūnai, bet ir patys ambasadose dirbantys diplomatiniai Lietuvos atstovai. Tiesa, pastarieji galbūt labiau linksta nutylėti faktines išlaidas, net vis tiek mini kur kas mažesnes sumas, nei oficialiai pateikia URM.
Tas pats A.Saudargas, Lietuvai prie Šventojo Sosto atstovavęs 2004-2008 metais, LŽ pasakojo butą Romoje keitęs net kelis kartus. Kiek mokėjo už nuomą - nė už ką neatsimena. "Jūs rašysite skaičius, o jie man nesilaiko galvoje. O URM negali pateikti duomenų? Tai yra viešas dalykas", - siūlė A.Saudargas.
Tačiau pasiteiravus, ar jo buto nuoma galėjusi per mėnesį kainuoti 5 tūkst. eurų, nes būtent tokia suma pagal URM pateiktą formulę turėtų atitekti Romoje su žmona gyvenančiam ambasadoriui, A.Saudargas (prisiminkime, buvęs užsienio reikalų ministras, pats anksčiau galėjęs kontroliuoti, kam ir kiek skirti nuompinigių) griežtai jos kratėsi.
"5 tūkst. eurų gal būtų aukščiausi normatyvai, taip gal būtų, jei ambasadorius važiuotų su vaikais. Mes buvome dviese su žmona. Mūsų normatyvas buvo netoli 3 tūkst. eurų, kai jis prieš trejus metus buvo šiek tiek pakeltas. Tik pradėjus dirbti, tokia suma Romoje galėjo būti pati viršutinė riba", - tikino A.Saudargas.
Buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto kalba ir apie kitą dalyką: į ambasadorių butų nuomą URM per daug nesikiša. "Ministerijai tik rūpėjo, kad nuomodami butą neperžengtume nustatytų ribų. Bet kai ieškojome nuomotis naujų patalpų ambasadai, važiavo komisija, derėjomės - tada ministerija labai aktyviai dalyvavo", - prisiminė jis. Tuo stebėtis turbūt nereikėtų: ambasadų patalpų nuomą gana griežtai stebi Lietuvos institucijos, atsakingos už valstybės išlaidų kontrolę. Tuo metu ambasadorių butpinigiai iki šiol yra tarsi nežinoma zona, apie kurią Vilniuje pamirštama arba linkstama nutylėti.
Skirtingi limitai?
Apie jam buto nuomai galėjusius priklausyti daugiau kaip 4 tūkst. eurų per mėnesį, regis, nieko nežino ir prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais, vos prieš kelis mėnesius iš Lietuvos atstovybės Vengrijoje grįžęs ambasadorius Darius Semaška.
Pasak patarėjo, nuo 2004-ųjų Balkanuose gyvenusio su visa šeima, jo namo Budapešte nuoma pirmuosius trejus metus kainavo 2200 eurų, paskui, padidėjus normatyvams, už tą patį būstą jis mokėdavo jau po 2600 eurų. "Gyvenau su šeima ir faktiškai buvau iki galo išnaudojęs visus priedus būsto nuomai už šeimą", - tvirtino prezidentės patarėjas.
Padėka - postas
Apie tai, kaip URM skirsto butpinigius ambasadoriams, tiksliau gali papasakoti šiuo metu pareigas einantys diplomatinių atstovybių vadovai. Tačiau turbūt nereikėtų stebėtis, kad net šie aukštus postus turintys diplomatai nelinkę apie URM susiklosčiusias tradicijas kalbėti viešai.
Neoficialiai LŽ kalbinti ambasadoriai tvirtino: išvykstant dirbti, URM nurodo konkrečią sumą, kurią diplomatas gali išleisti buto nuomai. "Ne paslaptis, kad šios sumos nustatomos pagal "lojalumo" principą, įsigalėjusį jau prieš daugelį metų. Užsienio reikalų ministrui arba skyrimo metu dirbančiam Vyriausybės vadovui lojalūs atstovybių vadovai būsto nuomai, o ir kitoms išlaidoms gauna visai kitokias sumas nei eiliniai karjeros diplomatai", - aiškino pašnekovai.
Tarp tokių lojalių asmenų minimas ir dabartinis ambasadorius prie Šventojo Sosto Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų šulas V.Ališauskas, į postą paskirtas besibaigiant socialdemokratų premjero Gedimino Kirkilo klestėjimo erai.
Jau pati šio filosofo skyrimo ambasadoriumi procedūra buvo apipinta daugybe samprotavimų, ryškiausias iš kurių buvo svarstymas, kad diplomatinis postas V.Ališauskui skirtas kaip vadinamosios valstybininkų grupės atsidėkojimas už farsu paverstą Valstybės saugumo departamento karininko, diplomato Vytauto Pociūno tragiškos žūties Baltarusijoje tyrimą, vadovaujant premjero G.Kirkilo iniciatyva sudarytai komisijai.
Apžvalgininkas Gintaras Aleknonis tomis dienomis rašė: "Pulkininko V.Pociūno žūtį bandžiusi tirti premjero G.Kirkilo sudaryta komisija taip ir liko tik viešųjų ryšių akcija, meistrišku pavyzdžiu, kaip, pasinaudojant svetimu autoritetu, galima prigesinti įsiliepsnojančią ugnį, viliantis, kad paskui ji išblės. Beje, šios taip nieko ir nenuveikusios komisijos pirmininkas konservatorius V.Ališauskas buvo paskirtas ambasadoriumi prie Šventojo Sosto. Lietuvoje įsigyvenusi tikrai negraži tradicija, kad socialdemokratai ir konservatoriai vieni kitų ambasadoriais neskiria, tą kartą buvo pažeista. Matyt, atsitiktinai."
Diplomatų nestebina, kad "atsidėkojimo" būdu į Vatikaną iškeliavęs V.Ališauskas, garsėjantis gražių daiktų ir aplinkos pomėgiu, o drauge ir ypatingu taupumu (kurį būtų galima pavadinti liguistu šykštumu), jei kalbama apie asmenines lėšas, galėjo užsitikrinti ir ypatingą savo statusą atitinkantį aprūpinimą Romoje.
Taigi: buvęs ambasadorius A.Saudargas tikina, kad kartu su žmona buto nuomai išleisdavo "netoli 3 tūkst. eurų", išnaudodami visą normatyvą. Tuo metu, URM pateiktais duomenimis, V.Ališauskas per mėnesį už buto nuomą moka 11,4 tūkst. litų (apie 3300 eurų). "Per mėnesį jo būstas galėtų kainuoti apie 15 710 litų, tačiau realiai nuomojamas apie 4300 litų per mėnesį pigesnis būstas", - konstatuojama URM pranešime.
Išpūstos kainos
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas jau kuris laikas kalba apie jį esą šokiravusį Finansų ministerijos siūlymą kitąmet jo vadovaujamos ministerijos biudžetą mažinti per pusę - nuo 260 iki 110 mln. litų.
"Tai reikštų ambasadų numarinimą", - jam antrina ambasadoriai.
Dar daugiau nepasitenkinimo sukėlė prezidentė D.Grybauskaitė, prieš mėnesį per metinį šalies ambasadorių susitikimą tiesiai pareiškusi žinanti, kodėl diplomatai siekia padirbėti užsienyje, ir priminusi, kad ji pati, būdama eurokomisarė, butą Briuselyje, viename brangiausių Europos miestų, nuomojosi už 1500 eurų.
Patys ambasadoriai, net karjerą užsienyje baigę diplomatai iki šiol tvirtina, kad brangūs butai brangiuose užsienio sostinių rajonuose skurstančios Lietuvos atstovams yra būtini, mat čia mūsų šalis tuo pat metu perka arba nuomoja patalpas ir ambasadų kanceliarijoms.
Maža to: diplomatinių atstovų teigimu, net šiuo metu URM nustatytos butpinigių normos neleidžia jiems pasirinkti būstų, kuriuose jie visa grožybe galėtų atstovauti Lietuvai.
LŽ susisiekus su Romoje dirbančiais žurnalistais, jie pateikia kiek kitokią informaciją. Pasak italų žurnalistų, šiuo metu prabangiai įrengtą trijų kambarių butą pačiame Romos centre, prie pat Vatikano, galima išsinuomoti ir už kiek daugiau kaip 2000 eurų. Paminėjus, kad Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto nuomai išleidžia 3300 eurų per mėnesį, Italijos žiniasklaidininkai šaipėsi, kad jam reikėję ieškoti "ypatingo pasiūlymo".
Tuo, kad ambasadoriai toli gražu neskursta, neabejoja ir Seimo URK pirmininkas Audronius Ažubalis. "Sutikčiau su nuomone, kad būstų nuomos kainos išpūstos. Šiuo metu, kai diplomatui yra numatomas konkretus limitas, jis - ir tai žmogiška - nuomojasi už maksimumą. Butpinigių normos buvo gerokai padidintos ir neskatino mūsų diplomatų ieškoti alternatyvių pigesnių variantų", - įsitikinęs parlamentaras.
Jurga TVASKIENĖ
