Tai antradienį BNS patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Šiuo metu galime teigti, kad praktiškai klausimas yra suderintas. Jie yra patvirtinti“, – BNS sakė ministras.
NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.
Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti naujus planus, kol nebus atsižvelgta į jos interesus. Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus.
Gruodžio mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime aljanso generalinis sekretorius paskelbė, kad valstybių lyderiai pritarė atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planui.
Tačiau iki jų įsigaliojimo turėjo būti baigtos formalios procedūros, ir turkai jas stabdė, keldami savo reikalavimus.
L. Linkevičius sakė, kad pirmadienį per pokalbį padėkojo Turkijos užsienio reikalų ministrui už konstruktyvų požiūrį, tačiau atsisakė detalizuoti, kaip pavyko pasiekti kompromisą.
„Ypatingai detaliai neketinu nieko sakyti. Pernai gruodį Londone viršūnių susitikime buvo priimtas politinis sprendimas, kas ir buvo paskelbta, tačiau liko gludinimas, derinimas ir tas procesas užtruko tiek, kiek užtruko“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Sprendimas yra priimtas ir tai yra sėkmingas sprendimas, su kuo galime vieni kitus pasveikinti, ką vakar padariau taip pat bendraudamas su savo kolega Turkijoje“, – teigė ministras.
„Tai yra normalus procesas, nes NATO visi sprendimai, ar jie būtų operaciniai, ar finansiniai, ar kariniai priimami tik sutarimu, konsensusu, reikia laiko tiek, kiek reikia, galbūt tai kartais užtrunka, bet NATO tuo ir pasižymi, kad atsižvelgia į visų šalių narių interesus ir tada priėmus sprendimą jis vykdomas visų, tai irgi yra svarbu ir patikima“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Derinimo etapas pabaigtas ir reikia įgyvendinti, todėl kariškiai, gynybos planuotojai taip pat turės labai svarbų darbą, kuris dabar jų laukia“, – sakė ministras.
„Turkija konstruktyviai dalyvavo procese, kaip ir visada, ji visada principingai gina savo interesus visuose klausimuose, čia nėra išimtis. Tai, kas vyko nebuvo nukreipta prieš Baltijos šalis ar Lietuvą, kas ne kartą buvo pabrėžta, todėl nereikėtų sudramatizuoti viso to, rezultatas yra pozityvus ir mes jį sveikiname“, – pridūrė L. Linkevičius.
Apie lūžį derybose antradienį pirmasis paskelbė naujienų portalas delfi.lt.
NATO pareigūnai paprastai viešai nekomentuoja gynybos planų svarstymo etapų.
Gynybos planai yra įslaptinti, tačiau Lietuvos pareigūnai nuolat prašo sąjungininkų užtikrinti oro gynybos pajėgumus ir greitesnį pajėgų dislokavimą esant krizei.
