Mobiliose komandose dirba 33 specialistai, vis dar trūksta trijų psichologų, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą šią savaitę informavo reformos eigą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Pasak Seimo pranešimo, mobiliosios komandos per savaitę aplanko nuo trijų iki 20 šeimų. Šios komandos nuo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos teikia šeimai intensyvią pagalbą, padeda jos nariams keisti elgesį, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.
Nuo liepos 1 dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 3816 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Vaikų, kuriuos reikėjo apsaugoti, ne darbo metu buvo beveik dvigubai daugiau nei darbo valandomis ar darbo dienomis.
Daugiausia pranešimų susiję su galimu smurtu prieš vaiką. Per šį laikotarpį pirmasis grėsmės vaikui lygis, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės saugumui sveikatai ir gyvybei, nustatytas 2491 vaikui. Antrasis grėsmės vaikui lygis, kai vaikai paimti iš atstovų pagal įstatymą nustatytas 589 vaikams.
Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad nustatant vaikų laikiną apgyvendinimą net 7 proc. atvejų vaikai apgyvendinami ligoninėse. Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad tokių apgyvendinimo atvejų iš viso neturėtų būti.
Be to, nors ir plėtojamos vaikų globos paslaugos, tačiau daugiau nei trečdaliui (32 proc.) vaikų, netekusių tėvų globos, laikinas apgyvendinimas nustatomas globos institucijose.
Ministerijos atstovai pateikė duomenis, kad šiuo metu globos centrų funkcijas šalyje vykdo 58 įstaigos, kuriose paslaugas teikia 73 budintys globotojai. Vidutiniškai vienam globotojui tenka po du vaikus.
Aptariant atvejo vadybininkų darbo krūvius, paminėta, kad rugsėjo mėnesį jau yra įvykę apie 400 atvejo vadybos posėdžių. Pažymėta, kad savivaldybėse su šeimomis dirba apie 1200 socialinių darbuotojų ir 219 iš jų pareiginėse instrukcijose numatyta atvejo vadybos funkcija.
