„Tiek Užsienio reikalų, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos savo viešais pasisakymais spaudžia savivaldybę keisti sprendimus, tačiau tuo pačiu metu pastaroji turi visas teisines galimybes perimti mokyklas į valstybės pavaldumą, jei laikoma, kad jų savarankiškas išlaikymas yra nacionalinis prioritetas ar užsienio politikos klausimas“, – penktadienį išplatintame pareiškime teigia meras.
Pasak jo, savivaldybė tokį siūlymą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra pateikusi, tačiau sutikimo iki šiol negavo.
Mero teigimu, dar 2022 metais priimtas Trakų rajono savivaldybės sprendimas reorganizuoti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją į skyrius, prijungiant jas atitinkamai prie Trakų gimnazijos bei Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos, pastarosiomis savaitėmis sulaukė didelio politinio ir institucinio spaudimo.
„Diskusija peržengė vietos švietimo politikos ribas ir tapo klausimu, kuriame savivaldybė raginama keisti teisėtai priimtus sprendimus dėl platesnių, jau nacionalinio lygmens argumentų“, – tvirtino A. Šatevičius.
Jis pabrėžė, kad savivaldybė neuždaro lenkakalbių mokyklų, o jas reorganizuoja. Be to, ji laimėjo teismus dėl šio sprendimo.
Anot mero, sprendimą paversti minėtas mokyklas skyriais lėmė mažėjantys mokinių skaičius, brangstantis šių įstaigų išlaikymas ir jų neatitikimas galiojantiems teisės aktams.
„Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos atveju sprendimą lėmė ne tik nuolat mažėjantis mokinių skaičius, bet ir objektyvios galimybės užtikrinti pilnavertį ugdymą. Buvo metų, kai 9–10 klasėse mokėsi po tris–penkis mokinius, o klasių jungti pagal teisės aktus neleidžiama“, – teigė A. Šatevičius.
Pasak jo, tokia situacija reiškė nuolatinį nepilnų klasių finansavimą iš savivaldybės biudžeto ir ribotas galimybes visa apimtimi įgyvendinti ugdymo programas vietoje.
Mero duomenimis, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijoje dabar mokosi 103 mokiniai, metinis šios įstaigos finansavimas viršija 1,09 mln. eurų.
„Dėl nepilnų klasių ir atskiros infrastruktūros išlaikymo savivaldybė kasmet patiria reikšmingas papildomas išlaidas. Po reorganizacijos, savivaldybės skaičiavimu, kasmet būtų sutaupoma apie 160 tūkst. eurų, kurie gali būti nukreipti į realius mokinių poreikius ir infrastruktūros gerinimą“, – tvirtino jis.
A. Šatevičius taip pat akcentavo, kad pagal Tūkstantmečio mokyklų programą, rajono švietimo įstaigos šiuo metu įsisavina apie 2,5 mln. eurų finansavimą. Bet kokios plano korekcijos gresia finansavimo praradimu.
BNS rašė, kad minėtų ugdymo įstaigų pertvarka sukėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų pasipiktinimą, jie sprendime įžvelgė galimą tautinių mažumų atstovų diskriminaciją.
LLRA-KŠS lyderio europarlamentaro Waldemaro Tomaszewskio iniciatyva lenkų tautinės mažumos švietimo problematika svarstyta Europos Parlamente tarpfrakcinės grupės tradicinių tautinių ir kalbinių mažumų klausimams posėdyje.
Teigiama, kad Trakų rajono valdžios sprendimai daro neigiamą poveikį Lietuvos ir Lenkijos santykiams.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys praėjusią savaitę žurnalistams patvirtino, kad aiškintis situacijos Trakų rajone vyko vienas iš viceministrų. Pasak ministro, ši situacija kenkia dvišaliams santykiams.
Trakų savivaldybės vadovas atmeta kaltinimus dėl tautinių mažumų diskriminacijos.
„Sprendimai nebuvo ir nėra grindžiami nei tautybe, nei mokymo kalba. Jie grindžiami objektyviais kriterijais – mokinių skaičiumi, ugdymo organizavimo galimybėmis, teisės aktų reikalavimais ir atsakomybe už viso rajono švietimo sistemos tvarumą. Ugdymas lenkų mokomąja kalba išlieka užtikrinamas, o po reorganizacijos sutaupytos lėšos bus investuojamos į šių mokyklų mokinių poreikius ir infrastruktūrą“, – penktadienį išplatintame pranešime tvirtino A. Šatevičius.
Lietuvoje veikia 63 mokyklos lenkų ugdomąja kalba.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
