Apie tai, ar politikai pradės spręsti miškų naikinimo problemą, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.
Kas vyksta su miškų kirtimais? Ar įmanoma sustabdyti plynus kirtimus?
Aš tai džiaugiuosi kilusiais skandalais – tai reiškia, kad keičiasi pasakojimas, naratyvas, į diskusiją įsitraukia žmonės.
Ir viskas yra įmanoma – mes turime reikiamus įrankius, t. y., saugomos teritorijos, miškų kirtimo tipai, atsirandanti valia plėsti saugomas teritorijas – viskas yra gerai, kad visuomenė įsitraukia ir spaudžia politikus daryti sprendimus.
Patys svarbiausi sprendimai dar nepadaryti. Mėgstu juokauti, kad Seime kartais nematome valdančiosios daugumos, tačiau taikiklių dauguma yra labai ryški. Dauguma medžiotojų nori saugoti miškus, jiems jų reikia, nes žvėrys turi kažkur gyventi.
Medžiotojus reikia įtraukti į [miškų] saugojimo pusę ir kartu su jais kovoti, kad kuo daugiau miškų būtų išsaugota, kad kuo daugiau biologinės įvairovės juose būtų, nes tai neša naudą visuomenei ilgalaikėje perspektyvoje.
Spaudimas jau senokai daromas, bet politikai jau ne pirmą kadenciją nieko nedaro, kad miškai būtų pradėti saugoti.
Nuolat vyksta interesų kova ir vis dar yra stiprus lobizmas, kad darykime kaip visada, čia yra verslas, reikia kuo daugiau dividendų iš Valstybinės miškų urėdijos, kuo daugiau laisvės privatiems savininkams, o gamtosauga pasirūpins entuziastai, kurie nėra reikšmingi.
Ne – entuziastai šiuo metu diktuoja darbotvarkę. Aplinkosauginės organizacijos stabdo tuos baisiausius sprendimus, kova nepralaimėta, tiesiog reikia dirbti toliau.
Ar nebus taip, kad kova bus laimėta, kai Lietuvoje brandžių miškų nebeliks?
Pažiūrėkite, kiek bendrovės pagavo nelegalių kirtimų. Mes šiandien girdime apie 19 nelegalių kirtimų Aukštaitijoje, tai reiškia baudžiamąsias bylas, tai reiškia skandalus ir pokytį.
Valstybinė miškų urėdija paskelbė, kad darys poveikio aplinkai įvertinimą visuose plynuose kirtimuose, kur yra saugomos teritorijos. <...> Sakyčiau, kad pagaliau nuotaika keičiasi ir politikai supranta, jog mes visuomenės neįtrauksime į didžiąją kovą dėl klimato tol, kol nepradėsime rimtai saugoti miškų.
Miškai yra jautriausia vieta Lietuvos visuomenėje, Lietuvos visuomenė supranta miškų apsaugos svarbą ir nori į ją įsitraukti.
Neseniai nuskambėjo istorija, kai buvo iškirstas miškas, kuris, paaiškėjo, buvo saugomojo teritorijoje. Anot atstovų, tai buvo 3-ios grupės miškas, dėl to jį buvo galima kirsti.
Reikia plėsti saugomų miškų skaičių ir iš trečios grupės į antrą perkelti kuo daugiau miškų. Artimiausioje Seimo sesijoje bus teikiamas įstatymas ir, manau, kad dabartinėje nuotaikoje, tiek, kiek visuomenė jau privertė politikus išsakyti savo poziciją, mums pavyks pakeisti miškų įstatymą ir leisti didinti antros kategorijos miškus, o tai reiškia plynųjų kirtimų ribojimą.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
