Laidos žurnalistas atliko tyrimą – susirašinėjimo programėlėje „Telegram“, kur veisiasi šimtai įvairiausių grupių, siūlančių čia ir dabar įsigyti rūkymo skysčių, kanabinoidų ir kitų psichotropinių medžiagų, užmezgė kontaktą su atsitiktinai pasirinktais prekeiviais.
Vos po kelių sekundžių gavus patvirtinimą, jog pirkėjams patogioje vietoje bus pristatyta rūkomoji medžiaga, žurnalistai vyko į susitikimą. Įsigyjant prekę pardavėjas nesiteiravo pirkėjo amžiaus, o įvykus sandoriui stengėsi kuo skubiau pasišalinti.
Žurnalistai nusprendė pardavėją pasivyti, o jis supratęs, kad jo nelegali veikla buvo užfiksuota slaptomis kameromis, tiesiog dėjo į kojas.
Nenuostabu, kad būtent dėl tokio lengvo prieinamumo visuomenės dėmesio centre šiuo metu nuo narkotikų mirštantys vaikai. Paaugliai ne tik patys vartoja, bet jau ir įtraukiami į narkotikų platintojų tinklą. Įsigyti lengva, sukontroliuoti beveik neįmanoma.
Ką darysime? Ar griežtesnė atsakomybė padėtų iš svaigalų liūno ištraukti mūsų vaikus? Kokie sprendimai būtų iš tiesų veiksmingi? Apie tai – ekspertų diskusija laidoje „Dėmesio centre“, kurioje kalbasi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras ir Vilniaus Jėzuitų gimnazijos tėvų komiteto narė Inga Ramonienė.
R.Badaras sako, kad nepilnamečių narkotikų vartojimas yra ne tik Lietuvos, tačiau ir viso pasaulio problema.
„Tas vartojimas yra pasislinkęs tarp jaunesnių žmonių dėl keletos priežasčių. Anksčiau tos psichotropinės medžiagos turėjo tam tikrus apribojimus ir viena iš jų buvo kaina. Tai šis slenkstis yra gerokai sumažėjęs ir prieinamumas palengvėjo finansine prasme. Vėlgi, paauglių smalsumas, dabar jis turi galimybę būti lengviau patenkintas, kadangi informacijos priemonės yra prieinamos visur ir visada. O tų medžiagų visą laiką buvo, visą laiką yra ir, nenoriu sakyti, kad visą laiką bus, bet, ko gero, tokio amžiaus žmonės ieško, kuo praskaidrinti nuobodų paauglio gyvenimą“, – sako R. Badaras.
Nepilnamečių narkotikų vartojimo problemos srityje aktyviai veikia Vilniaus Jėzuitų gimnazijos tėvų komitetas. Jo narė I. Ramonienė teigia, kad tai yra didžiulė problema.
„Mes bendradarbiaujame su gimnazija garsiai apie tai kalbėdami ir imamės priemonių, kaip galėtumėm prisidėti prie problemos sprendimo. Vaiko kelias vis tiek prasideda šeimoje ir tėvai pirmi turi prisiimti atsakomybę, kad vaikams suteiktų tą informaciją: kokios grėsmės jų laukia. Bet, galbūt dar didesnė problema yra ta, kad patys suaugę neturi pakankamai informacijos: nežino, kokios tai medžiagos, kokią žalą jos sukelia. Mes tik perskaitom antraštėse, kad miršta vaikai, bet manau, kad trūksta elementaraus švietimo. Ir tas švietimas turi būti visai bendruomenei, apimant tiek vaikus, tiek tėvus, tiek mokytojus“, – sako I. Ramonienė.
Kalbant apie tokių narkotinių medžiagų bei aparatų joms naudoti draudimą bei kriminalizavimą Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė M. Danielė teigia, kad narkotikų politika turi būti formuojama taip, kad ji būtų ilgalaikė ir strategiška.
„Mes sugaišime labai daug laiko diskutuodami, kad reikia uždrausti elektronines cigaretes. Šiandieną jūs rodėte reportažą apie tai, kad paauglys gali jų nusipirkti ne parduotuvėje, jis nusiperka nelegalioje rinkoje. Tai jau kaip ir yra uždrausta, jis negali nusipirkti, bet štai mes turime visą skalę prieinamų medžiagų“, – sako M. Danielė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja A. Širinskienė sako, kad kai kalba eina apie narkotikus, reikia kalbėti ir apie pasiūlos mažinimą, ir apie paklausos mažinimą.
„Rinkoje turi būti mažai vietų, kur būtų galima įsigyti ir atitinkamai tas potencialus vartotojas turi būti atsparus. Tai ką mes darėme Seime pastaruosius ketverius metus, aš nepamenu, kad mes būtume kalbėję apie kažkokį švietimo sistemos kėlimą, apie vaikų užklasinį užimtumą. Nes užimtumas irgi yra vienas iš prevencijos būdų, kada vaikas nesišlaisto gatvėje ir kažkur prasmingai leidžia savo laisvalaikį.
Mes visą savo dėmesį sutelkiame į labai abejotiną priemonę – narkotikų dekriminalizavimą. Ir, matyt, aš taip spėju, visuomenei pasiuntėm tokią dviprasmišką žinią: kad yra narkotinių medžiagų, kurios neva yra mažiau pavojingesnės, kurias būtų galima vartoti už baudžiamosios atsakomybės ribų.
Ir ką pas mus posėdžiuose ateinantys policijos pareigūnai pasakoja, tai, kad jie jau sutinka naujų jaunų žmonių, kurie sako, kad neva Seime jau dekriminalizavimas vyksta. Jie tiesiog disponuoja narkotinėmis medžiagomis jau apgaulingai manydami, kad tos medžiagos yra mažiau baudžiamos“, – kalbėjo A. Širinskienė.
