Klimatologas Donatas Valiukas teigė, kad lijundra, nors ir kasmet pasitaikantis žiemos reiškinys, jo stiprumas gali skirtis.
„Iš tikrųjų tai yra šaltojo laikotarpio reiškinys, todėl čia nereikėtų labai skirstyti, ar jis labiau pasitaiko sausį, ar gruodį, ar vasarį.
Tai yra po šaltojo laikotarpio atsirandantis reiškinys. Šiuo metu jis iš tikrųjų pakankamai intensyvėja.
Kiekvienais metais mes turime ir lijundrą, gal tik skiriasi jos intensyvumas, tačiau iš esmės tai yra žiemos reiškinys, kuris Lietuvoje pasitaiko kiekvienais metais“, – komentavo jis.
Lijundra šiemet daug intensyvesnė
Kaip jis pastebi, nors lijundros stiprumas skirtinguose regionuose skiriasi, šiemet ji daugelyje vietų buvo intensyvesnė nei įprastai ir ledas formavosi labai greitai.
„Kai kuriose teritorijose žiemą jis būna stipresnis, kitur silpnesnis, tačiau šiemet vėlgi skirtinguose regionuose situacija kiek skyrėsi, bet lijundra tikrai buvo intensyvi, o ledo prieaugis – pakankamai spartus.
Pagal intensyvumą jis buvo ryškesnis nei įprastai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Pasak D. Valiuko, šį reiškinį sunku tiksliai prognozuoti, jis gali dar stiprėti, o kadangi anksčiau prasidėjo kitose šalyse, Lietuvoje jis gali tęstis ilgiau nei kelias dienas.
„Galima atkreipti dėmesį į laiką, nes matėme, kad anksčiau lijundra pasirodė kitose Europos šalyse, o dabar atėjo ir į Lietuvą.
Prognozuoti tiksliai nėra paprasta, nes tai nėra toks reiškinys, kuris formuojasi ir auga labai nuspėjamai.
Kadangi jis prasidėjo vakar, šiandien dar gali stiprėti, tačiau tai tikrai nėra reiškinys, kuris trunka vos kelias paras“, – sakė ekspertas.
Kaip ekspertas pabrėžė, įprastai lijundra pasitaiko „bangomis“ – kartais trunka kelias paras, kartais apie 10–15 parų. Retai nutinka, kad jis užsitęsia ilgiau.
Lijundros suformuotas ledas išlieka dar ilgai
Klimatologas sakė, kad nors lijundra trunka neilgai, jos suformuotas ledas išlieka. Tokiu atveju saugios eismo sąlygos tampa tik po valymo, barstymo ar atšilimo, tai neįvyksta iš karto.
„Nors pats reiškinys nėra ilgalaikis, jo pasekmės išlieka. Net ir pasibaigus lijundrai, ledo padas keliuose ar šaligatviuose tam tikrose vietose išlieka.
Todėl tenka laukti, kol jis bus nuvalytas, pabarstytas, arba kol didės saulės intensyvumas ir temperatūra pakils. Kada situacija taps visiškai normali, pasakyti sunku – nebūtinai tai įvyksta iš karto“, – pabrėžė jis.
D. Valiukas pabrėžė, kad žiemą, dėl sniego ir ledo, slidūs paviršiai yra įprastas reiškinys, kuris tęsiasi tol, kol laikosi ledas.
„Vis tiek žiemos metu paviršiai keičiasi: kaupiasi sniegas, susidaro plikledis, vietomis jis gali būti slidus.
Tai yra pakankamai įprastas dalykas ir nereikėtų į tai žiūrėti kaip į kažką neįprasto. Paviršiai išlieka slidūs tol, kol laikosi ledas – tai yra įprastas žiemos poveikis“, – tęsė ekspertas.
Klimatologo nuomone, žiemą kartojasi procesai, kada sniegas tirpsta, vanduo užšąla ir vėl sninga, todėl tokios sąlygos kasmet yra neišvengiamos.
„Kaip jau minėta, kartais žiemą būna ir taip, kad sniegas šiek tiek aptirpsta, palyja, vanduo užšąla, o vėliau vėl pasninga.
Tokie procesai žiemą yra praktiškai neišvengiami ir kartojasi kasmet“, – kalbėjo D. Valiukas.
Ilgametis pilotas: lijundra yra pavojinga aviacijai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ilgametis pilotas ir aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas papasakojo, kaip lijundra sudaro papildomų bėdų ir aviacijai.
„Lietus pradeda kristi, tačiau pasiekęs šaltą žemės paviršių vanduo iškart sušąla ir iš karto prikimba. Taip susiformuoja gana storas ledo sluoksnis ant visko – žemės, šaligatvių, automobilių, augalų.
Toks reiškinys ypač pavojingas aviacijai, nes ledas keičia lėktuvo sparno profilį ir smarkiai padidina orlaivio svorį. Net kelių milimetrų storio ledo sluoksnis, padengiantis didelį lėktuvo plotą, sukuria labai didelę apkrovą“, – sakė jis.
Dėl to, anot K. Zagrecko, ledą nuo lėktuvo konstrukcijų būtina pašalinti. Tam naudojami specialūs chemikalai – skysčiai, kurie ledą ne nuplauna, o ištirpina, kad šis nutekėtų kaip vanduo.
Ypač kruopščiai turi būti apdorojami sparnai, lėktuvo uodega ir visos aerodinaminės plokštumos.
Šis procesas kainuoja daug pinigų ir užima nemažai laiko – pirmiausia reikia pašalinti ledą, o vėliau orlaivį apipurkšti specialiais antiledodaros skysčiais, leidžiančiais saugiai pakilti maždaug per pusvalandį.
Pasak piloto, peršalęs lietus oro uostuose sukelia didelių problemų – dėl lėtų ir sudėtingų antiledodaros procesų formuojasi eilės, vėluoja skrydžiai.
„Dėl ilgo apdorojimo laiko oro uostuose susidaro eilės, sutrinka išvykimai ir griūva tvarkaraščiai. Peršalęs lietus šiuo požiūriu yra daug sudėtingesnis nei paprastas snygis ar lietus esant nulinei temperatūrai.
Nors ir tokiais atvejais reikalingi antiledodaros darbai, jie atliekami palyginti greitai, o peršalusio lietaus metu procesai tampa itin lėti ir sudėtingi“, – pastebėjo ekspertas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
