„Žinokite, tikrai mes esame ramūs. Ir Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje aš pripažinau, kad buvo klaidų padaryta kaip jaunai partijai, kad nesužiūrėjo nei iždininkas, nei aš. (...) Tikrai mes nepadarėme kažkokių dalykų, kur sako „Redakcija“ ar ten kiti mūsų oponentai, kad mes galėjome iš įmonių imti pinigų. Tai mes gyvenime jokių pinigų neėmėme ir tokio plano nebuvo“, – BNS trečiadienį sakė R. Puchovičius.
„Labiau čia matau tą dalyką, kad tikrai institucijos turi reaguoti, kai tokio rango politikai parašo kažkokį skundą. Turbūt net nesupranta, ką rašo, bet turi (institucijos – BNS) tai įvertinti ir patikrinti“, – teigė jis.
STT tyrimą pradėjo gavusi Generalinės prokuratūros pavedimą priimti procesinį sprendimą dėl politinės partijos rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių.
„Liepos 7 dieną viešojoje erdvėje pasirodė žurnalistinis tyrimas, kuriame teigiama, kad 2024 metais, Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, politinę partiją „Nemuno aušra“ sistemingai rėmė, nemokamai teikdamos konkrečias paslaugas, su šios partijos nariais susijusios verslo įmonės“, – nurodo STT.
„STT, įvertinusi viešai paskelbtą ir papildomai surinktą informaciją, konstatavo, kad, siekiant nustatyti faktines aplinkybes ir išsamiai bei objektyviai įvertinti, ar šiuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne, būtina pradėti ikiteisminį tyrimą“, – teigiama pranešime.
Į Generalinę prokuratūrą po šio tyrimo kreipėsi Europos parlamento narys Dainius Žalimas.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimai neteisėto politinių organizacijų, analitinių centrų ar politinių kampanijų finansavimo. Įtarimai niekam nėra pareikšti.
R. Puchovičius sako, kad jam nėra iki galo aišku, ką STT bando išsiaiškinti.
Žiniasklaidos platforma „Redakcija“ liepos pradžioje paskelbė nustačiusi, kad tarp „Nemuno aušros“ finansuotojų per pernykščius Seimo rinkimus buvo Rusijos oligarchų patikėtinis, dosnūs buvo ir su parlamentaru R. Puchovičiumi susiję asmenys.
Partijos finansavimo ataskaitos ir kiti dokumentai rodo, jog vienas iš „aušriečių“ narių, steigėjų ir finansinių rėmėjų buvo Rusijoje didelę dalį gyvenimo praleidęs, šios šalies pilietybę turintis bei su dviem rusų milijardieriais susijęs Alvydas Brusokas.
Stodamas į partiją, jis „Nemuno aušrai“ sumokėjo 2,5 tūkst. eurų nario mokesčio, o vėliau dar 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką. Tiesa, A. Brusokas pats į Seimą nekandidatavo, o šiemet birželį paliko partiją.
Anot tyrimo, „Nemuno aušrą“ aktyviai rėmė ir Seimo nario R. Puchovičiaus aplinkos žmonės. Šis politikas ir su juo susiję asmenys partijai paaukojo mažiausiai 55 tūkst. eurų, o tai yra beveik šeštadalis visų partijos rinkimų kampanijai išleistų pinigų.
„Redakcija“ nustatė, kad „Nemuno aušrą“ finansavo ir žmonės, oficialiai deklaravę neturintys jokių pajamų. Tokių aukų partija priimti negalėjo.
Kaip rašė BNS, VRK dar gegužę konstatavo, jog „Nemuno aušra“ per Seimo rinkimus priėmė aukų iš trijų juridinių asmenų, nuslėpė dalį išlaidų. Nepiniginėmis aukomis pripažintos bendrovių „Jozita“, „Tvari statyba“ ir „Socium agency“ patirtos išlaidos. Apie šiuos atvejus taip pat skelbiama ir „Redakcijos“ tyrime.
„Nemuno aušra“ oficialiai Seimo rinkimų kampanijai išleido apie 300 tūkst. eurų, tai yra mažiausiai tarp visų į parlamentą patekusių partijų.
Rinkimų kodeksas draudžia partijoms imti juridinių asmenų aukas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
