„Traukiuosi iš krašto apsaugos ministrės pareigų. Pažadėjau Prezidentui neteikti savo atsistatydinimo pareiškimo iki jo šiandienos pokalbio su Premjere, nes girdėjau jo argumentus dėl ypatingo jautrumo laikotarpio svarstant gynybos biudžetą. Pažadą ištesėjau. Atsistatydinimo pareiškimas išsiųstas šįryt 10 val.“, – feisbuke rašė D. Šakalienė.
Trečiadienį ji pateikė pirmuosius komentarus žiniasklaidai po atsistatydinimo pareiškimo. Ministrė pripažino, kad klaidų padarė ir ji.
„Gal klaida yra tai, kad turėjau truputį per daug idealizmo galvodama, jog skaičiuojant metus iki galimo... Ką čia vynioti – iki galimo karo – mes turime būti labiau susitelkę“, – teigė D. Šakalienė.
„Ar aš galėjau kaip nors prisidėti, kad būtų ramesnė atmosfera, kad mes galėtume labiau susikalbėti? Gal. Gal tikrai man reikia diplomatijos išmokti labiau“, – pridūrė ji.
Prabilo apie Ruginienės komandos metodus
Trečiadienį ryte D. Šakalienės atstatydinimą prezidentui pateikė premjerė Inga Ruginienė. Per susitikimą su prezidentu ji tai padarė žodžiu, po susitikimo pažadėjo įteikti jam raštą.
Šaltinių teigimu, vienu realiausiu kandidatu pakeisti D. Šakalienę yra šiuo metu viceministro pareigas einantis Karolis Aleksa. Tai Eltai patvirtino informuoti šaltiniai.
„Gal ateis žmogus, kuris bus mažiau darboholikas ir geriau planuos savo laiką“, – klabėdama su žurnalistais šyptelėjo ji.
I. Ruginienė įvardijo tris priežastis, kodėl nusprendė atsisveikinti su D. Šakaliene. Pirma esą buvo melas, antra – neva įtempta atmosfera ministerijoje, trečia „susideda iš įvairių smulkmenų“.
Premjerė leido suprasti, kad kai kuriose srityse su D. Šakaliene trūko bendradarbiavimo. D. Šakalienė pripažino, kad vienoje vietoje bendradarbiavimo tikrai nebuvo – nueinanti ministrė prabilo apie I. Ruginienės komandos metodus.
„Aš sakyčiau, kad nebendradarbiavimas vienoje srityje yra nekvestionuotinas. Tai yra kai NVKD stiliumi gauni klausimyną, kas dalyvavo, organizavo, inicijavo ir t. t., tai ne – šitoje vietoje mes nebendradarbiavome. Aš frakcijoje tą pasakiau: jeigu esate kažkuo nepatenkinti, bauskite vadovą, bauskite ministrą“, – kalbėjo pasitraukianti ministrė.
„Sąrašo kaltųjų apklausų, kodėl žmonės gynė biudžetą, mes tikrai nedarysim. Dėl įsigijimų, apsirengimo gynybai kaip tik ne tik kad atsakinėjome į visus klausimus, bet patys buvome labai proaktyvūs“, – pažymėjo ji.
D. Šakalienė taip pat sureagavo į anoniminius ministerijos darbuootojų pasakojimus ir kaltinimus buvus valdinga vadove.
„Kaip jaučiasi komanda, aišku, pirmiausia reikia klausti komandos. Tu gali galvoti, kad žinai, kaip jaučiasi žmonės, bet tai yra tik tavo interpretacijos. Aš iš savo pusės dėjau visas pastangas, kad žmonės jaustųsi girdimi, kad jie jaustųsi gerai“, – tvirtino ji.
„Kalbant apie įvairius anoniminius komentarus, prisimenu anoniminį skundą, kuris buvo netgi NSGK perduotas institucijoms ir kažkaip sėkmingai numirė. Ten irgi buvo apie sąmokslo teorijas ir dar apie beleką.
Anoniminiai dalykai, man atrodo, toks sovietmečio paveldas ir tai nėra labai gerai. Jeigu yra problemų, apie jas, man atrodo, reikia kalbėti atvirai“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Politikė leido suprasti, kad neketina palikti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP).
Ruginienė pateikė Šakalienės atstatydinimą
Premjerė I. Ruginienė pateikė prezidentui krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės atstatydinimą. Tai ji padarė per susitikimą su šalies vadovu trečiadienį ryte.
„Šiandien įgarsinau, kad teikiu krašto apsaugos ministrės atstatydinimą prezidentui. Tai buvo įgarsinta žodžiu ir iš karto po to atkeliaus ir raštiškas mano teikimas“, – pranešė premjerė.
„Matyt, taip jau aplinkybės dėlioja, kad turime priimti kad ir labai skaudžius sprendimus, bet negaliu leisti, kad ypatingai tokioje svarbioje srityje vyktų tam tikri nesusipratimai ir nesklandumai“, – kalbėjo ji.
Paklausus, ar prezidentas, kuris siūlė D. Šakalienei palaukti su atsistatydinimo pareiškimu, bandė perkalbėti I. Ruginienę, ji teatsakė, kad pokalbis buvo dalykiškas, o nuomonės sutapo.
„Buvo labai dalykiškas pokalbis. Pasikeitėme nuomonėmis, argumentais ir, kaip ir sakiau, mūsų nuomonės sutarpo ir dėl to šitas sprendimas toksai“, – sakė I. Ruginienė.
Premjerė teigė su prezidentu aptarusi kelias kandidatūras.
„Mano prioritetas kuo greičiau šitą sprendimą priimti ir tą padarysiu“, – komentavo premjerė. Visgi ji neatsakė, ar kandidatas galėtų būti iš dabartinių viceministrų, ar kitas asmuo.
Ruginienė įvardijo tris priežastis, kodėl nebetinka Šakalienė
I. Ruginienė buvo paprašyta trumpai įvardyti, kodėl jos bendrapartietė D. Šakalienė nebetinka kaip krašto apsaugos ministrė. Premjerė pateikė tris priežastis.
„Pirmas – tai yra melas. Visada sakiau, kad atvirumas atidarys bet kokias duris“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Tikrai negaliu susitaikyti su tuo, kad yra meluojama“, – priūrė ji.
Įtampas padidino praėjusią savaitę iškilusi informacija, neva bus teikiamas mažesnis gynybos biudžetas nei buvo žadėta. Tokią informaciją išplatino kai kurie apžvalgininkai ir žurnalistai, nurodę, kad tokius duomenys jiems esą pateikė patikimi šaltiniai.
Vėliau paaiškėjo, kad neseniai Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) įvyko vidinis susitikimas su nuomonės formuotojais, dar vadinamas off the record. D. Šakalienė teigė apie jį nežinojusi, bet reikia suprasti, kad ministerijoje dažniausiai niekas nevyksta be ministro žinios.
Vadinasi, arba D. Šakalienė žinojo apie nuomonės formuotojams suteikiamą jautrią informaciją dėl lėšų gynybai, arba, jei ji apie susitikimą nežinojo (mat tomis dienomis buvo išvykusi su vizitu), tai reikštų, kad ministerijoje tvyro nesusikalbėjimas tarp darbuotojų.
„Antras dalykas, man labai svarbu, kaip darbuotojai jaučiasi komandoje. Esu iš tokios srities atėjusi ir girdžiu jų balsą“, – tęsė I. Ruginienė.
Paaiškėjus, kad I. Ruginienė prarandą pastiikėjimą D. Šakaliene, į viešumą pradėjo kilti anoniminiai buvusių ir esamų KAM darbuotojų pasakojimai apie prastą atmosferą ministerijoje ir neva valdingą D. Šakalienės elgesį.
„Trečias dalykas susideda iš įvairių smulkmenų. Tiesiog noriu pasakyti, kad tikrai tie įvykiai, kurie per pastarąsias savaites atėjo, buvo tik paskutinis akcentas. Bet tam tikri dalykai bendro seniau. Ir, matyt, atėjo šitas sprendimas greičiau, gali būti, kad jis buvo neišvengiamas“, – tikino ministrė primininkė.
Laikinai D. Šakalienę pavaduos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Prieš gerą mėnesį I. Ruginienė pateikė D. Šakalienės kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus. Šalies vadovas iš karto išreiškė pasitikėjimą dviem kandidatais – buvusiu jo paties patarėju Kęstučiu Budriu ir būtent D. Šakaliene.
Trintis su KAM
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Pagal projektą, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta KAM skiriamuose asignavimuose.
Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nerimavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius. Tokiu atveju ginkluotosioms pajėgoms būtų skirta mažiau pinigų nei žadėta.
Tokią informaciją kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis ir kiti.
Paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas neskelbtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai (įskaitant minėtus) buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo D. Šakalienę – ministrės elgesį jis pavadino „keistu žanru“.
Pati D. Šakalienė viešai neigė abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
