„Esame pasirengę bet kokio pobūdžio netikėtumams, bet dar kartą kartoju – žmonėms nėra jokio pagrindo nerimauti. Šios pratybos nėra išskirtinės – jos atspindi bendrą, agresyvią Rusijos Federacijos laikyseną, bet jos nėra nukreiptos į konfliktą su NATO. Jos daugiau skirtos vidiniams tikslams.
Visas šis laikotarpis bus padidinto stebėjimo zonoje – kiekviena smulkmena ir detalė yra svarbi, viskas bus sekama“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, šios pratybos yra nukreiptos į galimą potencialų konfliktą, tačiau pagal kiekybinius kriterijus dėl karo Ukrainoje ir kitų priežasčių jos bus gerokai menkesnės.
Pasak jo, NATO taip pat numato atsakomąsias priemones ir savo veiksmus planuoja rugsėjo–spalio mėnesiais.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad Lietuvos tarnybos veikia aktyviai ir nuolat renka informaciją apie galimas grėsmes.
Saugumo situacija – įtempta, bet stabili
Anot Nausėdos, VGT posėdyje aptarta bendra regiono saugumo padėtis, įskaitant ir Izraelio bei Irano konfliktą.
„Saugumo situacija regione yra įtempta, bet šiuo metu nėra ženklų, kad ji blogėtų“, – sakė prezidentas.
Prezidentas taip pat patvirtino, kad Lietuva planuoja priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų pabaigos.
„Matau gerą dinamiką, kuri leidžia manyti, kad visa kritinė infrastruktūra – tiek karių apgyvendinimui, tiek reikalingai įrangai, logistikai, sandėliavimui ir pratyboms – bus sukurta iki 2027 metų pabaigos“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, tai būtų įrodymas, kad Lietuva gali pasiekti stulbinančių rezultatų, kai veikia vieningai.
Prezidentas po VGT posėdžio taip pat akcentavo, kad vienas svarbiausių darbų šiuo metu – brigados dydžio karinio poligono plėtra.
„Esame numatę keletą galimų vietų kartu su Aplinkos ministerija. Tačiau tam, kad galėtume pradėti darbus, būtina teisinė bazė – reikalingas specialus poligono įstatymas. Tikiuosi, kad šie darbai prasidės rudens sesijoje ir bus greitai baigti“, – sakė G. Nausėda.
Spaudimas dėl 5 proc. krašto apsaugai
BNS rašė, kad pastarąjį kartą VGT posėdžiavo balandį. Tuomet sutarta siekti, jog Lietuvos kariuomenėje iki 2038 metų tarnautų apie 20 tūkst. karių.
Birželį VGT posėdžiaus likus savaitei iki NATO viršūnių susitikimo Hagoje.
Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalijant jį į dvi dalis – tik gynybos finansavimą didinant iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP numatant susijusioms reikmėms.
Kaip BNS yra sakiusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Lietuva pasisako už 5 proc. BVP vien gynybai.
Lietuva kitąmet gynybai planuoja skirti 5,25 proc. BVP, o šiemet finansavimas turėtų viršyti 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
