Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Mirė nesulaukęs tinkamos medikų pagalbos
Vilnietė Agnė Česnulevičiūtė vos prieš mėnesį palaidojo savo tėtį. Dukrą prie altoriaus besiruošęs lydėti vyras staiga pats buvo palydėtas į amžinojo poilsio vietą.
„Jo mirtis buvo labai netikėta ir nelaukta. Dar liepos gale jis ruošėsi mano vestuvėms, nusipirko naują kostiumą ir jį panaudojome tik per jo laidotuves. Tai iš principo mano mama 9-tą dieną jį rado namuose negyvą“, – laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistams pasakojo Agnė.
Vyras, kaip manoma, mirė dėl to, kad nesulaukė tinkamos medicininės pagalbos. Druskininkietis su sunkių ligų simptomais buvo nepriimtas į Kauno klinikas. Motyvas – laisvos vietos tik COVID-19 ligoniams.
„Greitoji jį atvežė į Druskininkų ligoninę. Jam diagnozavo pneumoniją ir įtarė delyrą. Jį turėjo guldyti į Kauno psichiatrijos ligoninę dėl delyro, bet skyrius, į kurį jį norėjo guldyti, jau buvo rezervuotas COVID-19 infekciją turintiems pacientams, todėl jį grąžino į Druskininkų ligoninę pneumonijos gydymui“, – teigė tėvą praradusi moteris.
„Matant antivakserių protestus purto“
Agnės tėtis mirė labai mįslingomis aplinkybėmis, o atsakymų nėra iki šiol.
„Paskambinau į Druskininkų ligoninės priimamąjį, prisistačiau, kad skambinu dėl savo tėvo. Atsiliepusi moteris man pasakė, kad jis guli vidaus ligų skyriuje. Man patikslinus, kad jis yra miręs, man davė šnekėtis su daktaru, kuris man negalėjo jokios absoliučiai informacijos pateikti, liepė kalbėti su administracija.
Vėliau man pašnekėjus su administracija 11-tą dieną į esveikatą buvo įkelti duomenys, kad jį parvežė, jis neva atsisakė gydymo ir jį išleido namo. Ligoninė sako, kad jis atsisakė gydymo, bet dokumentai apie tai buvo įkelti žymiai vėliau, mes vis dar neturim jokio parašo, jo sutikimo, jokio įrodymo, kad jis suprato, kokia yra jo situacija“, – tikino Agnė.
Tėvo netekusiai Agnei pikta ir skaudu. Ji už galimas medikų klaidas ir perpildytas ligonines sumokėjo pačią brangiausią kainą – prarado mylimą žmogų.
„Matant antivakserių protestus purto, nes žmonės galvoja, kad jie turi teisę persirgti kitų žmonių artimųjų sąskaitą – tai nėra geras dalykas. Kiekvienas asmuo turi turėti teises ir pareigas, o jei mes visi susiskiepytume, mums nereikėtų tu rezervuotų skyrių kovidiniams ligoniams“, – įsitikinusi Agnė.
Lietuvoje – perteklinis mirčių skaičius
Lietuva išsiskiria iš Europos Sąjungos valstybių dėl gan didelio perteklinio mirčių skaičiaus. Eurostato duomenimis, šimtui tūkstančių šalies gyventojų per pandeminį laikotarpi tenka apie 370 mirčių ir šis rodiklis vis prastėja.
„Pats daktaras esu, gydytojas ir turiu labai artimų giminaičių, kurie dirba tiesiogiai su kovidiniais ligoniais reanimacijose. Į dieną po keturis, penkis, iki 10 žmonių pirmos pandemijos bangoj skambina ir prašo padėti atsigulti, padėti, kad perkeltų, nes būklė sunki. Tai tokių dalykų, aišku, neturi būti. <...> Buvo padaryta didžiulė klaida pirmos pandemijos bangos metu, kai buvo ribojamas patekimas pas gydytoją ir šiandien, deja, dalis medikų galvoja, kad tos pačios nuotolinės konsultacijos yra efektyvios, bet jos visiškai netinkamos“, – sakė Seimo narys Antanas Matulas.
Ligoninėms sparčiai pildantis COVID-19 pacientais vėl kyla didžiulė grėsmė sunkiomis ligomis sergantiems pacientams. Jie gali nebegauti gydymo ir turi ruoštis pačiam blogiausiam scenarijui.
„Užsiregistruoti ir patekti pas gydytoją reikia laukti 3-4 mėnesius. Žmonės, negaunantys planinių paslaugų, yra siunčiami tiesiai į laidotuves arba į kapinyną“, – teigė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Į ligoninę pacientai paguldomi per vėlai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai stebisi, kodėl beveik 70 procentų vakcinuotoje Lietuvoje žmonės nuo kovido krenta kaip rudeniniai lapai nuo medžių.
„Mes turime informacijos, kad per vėlai į ligonines yra guldoma. Turime tokius duomenis, kad kai kuriose nemažose ligoninėse patekus į reanimaciją mirštamumas nuo kovido yra vos ne 100 procentų. Kitur – apie 20 procentų“, – sako A. Matulas.
„Mano šeimoje keturi žmonės ir artimiausias – mano mama – mirė. Kovidas turi šalutinių veiksnių, ji turėjo problemų su kraujotaka, su širdimi. Aišku, jei būtų savalaikės paslaugos, jei būtų reabilitacija, kaip norėjome ją vasario mėnesį siųsti į Palangos reabilitaciją dėl kvėpavimo ir kraujagyslių ligų, tai gal situacija būtų kita.
Tai prisiminkite – sausį, vasarį, kovo mėnesį aš Sveikatos reikalų komitete draskiausi su sveikatos apsaugos ministru ir Sveikatos komiteto pirmininku, kodėl neatidaroma reabilitacija, kodėl neatidaromos sanatorijos, ypač persirgusiems ir tai yra labai svarbu. Tai buvo vis paaiškinama, kad tuoj tuoj tuoj, bet praradome mes tris mėnesius ir nemaža žmonių dalis mirė“, – tikino R. Žemaitaitis.
Su tėčio mirtimi sunkiai susitaikanti Agnė supranta, kad teisybės paieškos tėvo iš numirusiųjų nebeprikels, tačiau gal tokiu būdu bus atkreiptas valdžios dėmesys, kad jų klaidos ir prasti sprendimai kainuoja žmonių gyvybes.
„Jei mano tėtis būtų išvežtas į profesionalią ligoninę, jis būtų turėjęs šansą išgyventi. Sveikatos apsaugos sistema yra perkrauta ir tai stipriai prisidėjo prie mano tėčio netekties“, – įsitikinusi A. Česnulevičiūtė.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją!
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
