Praūžus šalčiams, žmonės su nerimu laukia sąskaitų už šildymą. Kai kuriems gyventojams teko pakloti itin dideles sumas, o bažnyčioms šaltajam laikotarpiui ruošiasi nuo vasaros. Tv3.lt naujienų portalo kalbinti dvasininkai sako – nors sąskaitų dar nesulaukė, žino, kad mokėti teks nemažai.
Užklupus šalčiams, parapijos patiria iššūkius
Vilniaus Šv. Juozapo parapijos Pilaitėje klebonas Ričardas Doveika sako, kad sąskaitos už sausį dar negavo, tačiau jos laukia su nerimu. Pasak kunigo, visos bažnyčios taupo, nes yra išlaikomos iš aukų.
R. Doveika tikina, kad parapijiečiai deda visas pastangas, kad galėtų užtikrinti pilnavertišką bendruomenės gyvenimą. Finansiniai dalykai ir materialinė gerovė priklauso nuo žmonių dosnumo.
„Tenka taupyti, žiūrėti. Yra bendruomenės, kurios žiemos metu paskelbia specialią rinkliavą apmokėti šildymą. Kitur yra ieškomos išeitys: šildoma tik prieš mišias, statomi infraraudonieji šildytuvai arba tiesiog visi supranta, kad taip, deja, finansinė padėtis yra tokia, kad teks ateiti šilčiau apsirengus“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo kunigas R. Doveika.
Kunigas pasakoja, kad kol bažnyčia neturėjo savo elektros, tekdavo mokėti tris, keturis o kartais net penkis tūkstančius eurų per mėnesį.
„Turime geoterminį šildymą ir pas mus bažnyčios pastatas visas yra šildomas elektra. Pastatas dar nėra sandarus, nėra apšildytas iš lauko, nėra fasadinė pusė sutvarkyta. Viduje, tokią šaltą žiemą, turime ir 14 , 10, 11 ir 9 laipsnių šilumos ir žmonės nesušąla per mišias“, – teigė kunigas.
„Šiemet galiu šiek tiek ramiau kvėpuoti ir tų žilstančių plaukų mažiau atsiranda, nes didysis išlaidų eilutė yra ESO už elektros energijos perdavimą ir tai yra nemažai. Dabar laukiau sąskaitos už sausio mėnesį su nerimu, kiek ten bus“, – teigė R. Doveika.
Klebonas sako, kad žiemos metu kiekviena bendruomenė patiria iššūkių su kuriais tvarkosi savaip.
„Kaimeliuose būna, kad žiemos metu, kai yra nešildomos bažnyčios, parapijos namuose ar kokioje salėje sekmadienį žmonės susirenka mišioms. Kiekviena bendruomenė labai individualiai į tai žiūri ir čia nėra skirtumo, ar tu esi mieste, provincijoje, kaimelyje ar miestelyje“, – komentavo kunigas.
Pasak kunigo R. Doveikos, didelis smūgis bažnyčioms buvo atimta teisė skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) religinėms bendruomenėms. Nuo praėjusių metų gyventojai nebegali skirti 1,2 proc. GPM biudžetinėms įstaigoms – mokykloms ir darželiams bei religinėms bendruomenėms.
Klebonas teigia, kad kai kurioms bažnyčioms ši parama buvo gyvybiškai svarbi. Todėl nestebina, kad kai kurios bažnyčios rengia rinkliavas šildymui.
„Natūralu, kad tada yra fondai, kažkas taupoma, žmonės daro akcijas, renkamos lėšas per visus metus. Vasarą, jeigu būna daugiau krikštų, daugiau būna santuokų, dalis pinigėlių eina į visą bendrą katilą, kur turi pasiruošti žiemai“, – teigė klebonas.
Šildymui paaukoja nuo dešimties iki tūkstančio eurų
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos vikaras Edvinas Jurgutis taip pat teigia, kad kol kas nežino, kiek teks pakloti už šildymą. Vis dėlto sąskaitos dažniausiai būna didelės – vikaras pasakoja, kad parapija steigia fondą, į kurį žmonės aukoja už šildymą.
Fondas steigiamas jau dešimtmetį. Bernardinų parapijos vikaras teigia, kad kai kurie žmonės aukoja ir dėl to, nes pastebi kylančias kainas savo pačių namuose.
Nors aukos „nedaro stebuklų“, tačiau kai kurie mato prasmę aukoti. Anot Edvino Jurgučio, žmonės paaukoja 10 eurų, kiti – 1000 eurų.
„Pradžiugina kai kartais kelis šimtus, kartais iki tūkstančio vienas kitas paaukoja. Suprantame, kad nors ir galėtų sėdėti namuose, bet nori, kad šioje bendruomenėje visi galėtų (ateiti – tv3.lt) ir prisideda labai dosniai“, – komentavo kunigas.
Žiemos metu šildymas būna sumažinimas, kad „nebūtų stingdantis šaltis“, bet komfortiškos šilumos pasiekti jau nebepavyksta, pasakoja E. Jurgutis .
Šaltis ne tik didina sąskaitas, bet ir kelia iššūkių vyresniems žmonės, teigia vikaras. Pasak E. Jurgučio, vyresniems žmonėms per didžiuosius šalčius itin sudėtinga atkeliauti į bažnyčią.
„Aišku, kadangi mes centre, tai gatvės – perkastos, labai keičiasi maršrutai“, – teigė vikaras.
Be šildymo – niekaip, teks mokėti
Vilniaus Visų Šventųjų parapijos klebonas Gintaras Černius teigia, kad tikisi geriausio, bet supranta, kad dėl praūžusių šalčių teks mokėti daugiau.
„Pas mus šildoma su dujomis, mes tikrai nemažai sunaudojome ir teks sumokėti, nes negalėjome gyventi šaltyje. Vis tiek ateina ir vyresnio amžiaus žmonės, ir vaikai – tai reikėjo šildyti, nieko čia nepadarysi“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo Visų Šventųjų parapijos klebonas G. Černius.
Atėjus žemiškiems orams, atsiranda tam tikra „įtampa“, pasakoja klebonas.
„Reikia skaičiuoti, žiūrėti biudžetą, bet nieko nepadarysi – normalus dalykas. Atsiranda įtampos, nes tada reikia viską žiūrėti, kaip paskirstyti finansus“, – teigė klebonas.
Išaugo šildymo kainos
Anksčiau tv3.lt portalui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) komentavo, kad bet kurio šildymo būdo pagrindinė užduotis – palaikyti higienos normomis nustatytą temperatūrą gyvenamose patalpose.
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo 7,7 ct/kWh (77 EUR/MWh) be PVM, o šių metų sausį išaugo iki 7,9 ct/kWh. LŠTA nurodo, kad vasarį ji sieks 8,4 ct/kWh (94 EUR/MWh) be PVM.
Tai reiškia, kad nuo gruodžio iki vasario kainos padidėjimas sieks 9 proc.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
