Dėl užsitęsusių archyvinių dokumentų paieškų, ekspertizių, komplikuoto tarptautinės teisinės pagalbos prašymų vykdymo kai kuriose užsienio šalyse beveik po 11 metų teismui perduodama baudžiamoji byla dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų - Antano Kraujelio - žūties. Baudžiamąją bylą sudaro 7 tomai dokumentų.
Keturiems Lietuvos gyventojams S. T., R. K., P. L. ir M. M. pareikšti įtarimai dėl Lietuvos gyventojų genocido vykdymo.
Prokurorai šioje byloje nustatė dešimt asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu nulėmė Lietuvos partizano žūtį. Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau yra mirę.
Ikiteisminis tyrimas dėl paskutinio Aukštaitijoje išlikusio Lietuvos partizano A. Kraujelio nužudymo buvo pradėtas 1998 metais, kai jam po mirties 1997-ųjų gruodį buvo suteiktas teisinis kario savanorio statusas.
Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusio Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ramūno Bačiulio, A. Kraujelis po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su juo metų, aptikus partizano slaptavietę vienoje sodyboje ir apsupus ją ginkluotiems operacijos dalyviams, 1965 metų pavasarį nusišovė.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.
Pasak kaltinamąjį raštą surašiusio Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio, kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
1997 metais Lietuvos partizanui A. Kraujeliui suteiktas teisinis kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais - vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 m. gegužės 19 d. jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
