Rengiantis įgyvendinti šiuo metu įstatymų numatytą galimybę teismuose steigti kanclerio etatą, kartu svarstoma galimybė sujungti teismų administracijas, taip taupant lėšas.
Antradienį prezidentūroje aptariant teismų veiklos problemas keltas ir teisėjų atrankos klausimas - už teisėjų atranką atsakingas šalies vadovas artimiausiu metu teiks Seimui įstatymų pataisas, numatančias teisėjų atranką supaprastinti.
Prezidentūroje surengtame pasitarime dalyvavęs Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas žurnalistams sakė, kad sujungiant teismų administracijas būtų sutaupoma lėšų. Steigti kanclerio pareigybę numato jau dabar galiojantys teisės aktai, o norint jungti teismus, būtų reikalingi teismų teritorinį susiskirstymą reglamentuojančių įstatymų pakeitimai.
„Kancleris perimtų visas ūkines, administracines, finansines funkcijas. Teisėjas, kuris yra teismo pirmininkas, nebebūtų apsunkintas jam nebūdingomis funkcijomis. Tai leistų sutaupyti, nes tada galima jungti apylinkės teismus pagal apskritis, pagal teismų apygardų teritorijas. Nebereikėtų dešimt buhalterių vietoj vieno, nebereikėtų dešimt žmonių, kurie užsiiminėja personalo klausimais. Preliminarūs skaičiavimai rodė, kad tai leistų sutaupyti nuo pusės milijono iki 5 milijonų jeigu tai būtų per apskritis, o jeigu tai būtų apygardų pagrindu stambinimas, tai leistų dar daugiau“, - sakė J. Sabatauskas.
Jo teigimu, pertvarkai nereikėtų daug laiko - analogiškas smulkesnių Valstybinės mokesčių inspekcijos padalinių stambinimas įgyvendintas per metus. Tam esą šiuo metu reikia tik politinės valios.
Pasak J.Sabatausko, sujungus teismus, teisėjai galėtų labiau specializuotis, todėl esą paspartėtų bylų nagrinėjimas.
„Mažuose apylinkių teismuose dirbantys keli teisėjai turi spręsti ir baudžiamąsias, ir civilines, ir administracinių tiesės pažeidimų bylas. Pakeitimai leistų, kai dirbtų didesnis skaičius tiesėjų, tai specializuotis, todėl išaugtų kokybė, žymiai paspartėtų procesas“, - planuojamą teismų vadybos pertvarką komentavo J. Sabatauskas.
Dar viena permaina, aptarta antradienio susitikime, - tai tiesėjų atrankos pasikeitimai. Prezidentūroje rengiami Teismų įstatymų pakeitimai, kuriais bus keičiamos teisėjų atrankos procedūros siekiant vykdyti aktyvesnę teismų vadovų rotaciją, paspartinti teisėjų atrankos procesą.
Pasak prezidento patarėjos teisės klausimais Aušros Rauličkytės, planuojama, kad skelbiant konkursą teismų pirmininkų vietai užimti, kandidatais automatiškai galėtų tapti visi teismo teisėjai ir nenorintieji turėtų atsisakyti išreikšdami valią. Taip pat planuojama, kad šiuo metu funkcijas dubliuojančios Teisėjų atrankos komisija (TAK) ir Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija (NTVVK) griežčiau atskirtų savo funkcijas.
„Negali tiek ilgai trukti atrankos procesas“, - aiškino A. Rauličkytė. Ji be kita ko pažymėjo, kad komisijų darbą stabdo ir juose esantys visuomenės atstovai, kurie negali į posėdžius rinktis pakankamai dažnai. Todėl esą svarstoma galimybė visuomenės atstovams apmokėti darbą tokiose komisijose.
2005 metais V.Adamkus sudarė darbo grupę, kuri per vienerius metus parengė naują Teismų įstatymo redakciją. Ekspertų parengtos ir valstybės vadovo pateiktos Seimui pataisos turėjo padėti užtikrinti skaidresnę ir viešesnę teismų veiklą, jomis buvo siekiama įtvirtinti vieningus ir reiklius atrankos kriterijus teisėjams bei teismų vadovų rotaciją, bet praėjusios kadencijos Seimas nepasiekė vieningo sutarimo priimti šią naują įstatymo redakciją.
Dauguma valstybės vadovo pateiktų pataisų buvo priimta keičiant atskiras įstatymo nuostatas.
„Tačiau valstybės vadovas konstatuoja, kad šis uždavinys dar ir šiandien lieka neįgyvendintas, nes visuomenės pasitikėjimo teismais akivaizdžiai trūksta“, - po susitikimo kalbėjo šalies vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
