Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį atmetė Neringos Venckienės apeliacinį skundą dėl jos brolio – Drąsiaus Kedžio – dukros mergaitės gyvenamosios vietos ir paliko galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, įpareigojantį mergaitę gyventi su motina Laimute Stankūnaite.
Atsakovė N. Venckienė, nesutikdama su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu, apeliaciniu skundu prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, neterminuotai apriboti L. Stankūnaitės motinos valdžią dukrai ir mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su ja – N. Venckiene.
Apygardos teismas nutartyje pabrėžė, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės ir negali būti perleistos kitiems asmenims. Įstatymas laiduoja vaikui teisę į šeimos ryšius bei gyvenimą kartu su tėvais, teigiama teismo pranešime.
Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog galutine ir neskundžiama Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi yra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl L. Stankūnaitės yra nutrauktas teisėtai ir pagrįstai.
„Teisėjų kolegija, įvertinusi L. Stankūnaitės veiksmus ir elgesį, bendravimą su dukra, teismo psichologų išvadas, nenustatė įstatyme įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų bei duomenų, kad ji būtų nepajėgi tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigos rūpintis, auklėti bei išlaikyti savo dukrą ateityje. Vaiko motinai yra taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, todėl, pasak teisėjų kolegijos, tinkamos vaiko gyvenimo sąlygos bus užtikrintos“, – konstatavo teismas.
Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad vaiko teisės gyventi su motina ir motinos L. Stankūnaitės pirmumo teisė prieš kitus asmenis rūpintis savo dukra negali būti ribojamos, todėl jau įsiteisėjus minėtai Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarčiai, laikinoji vaiko globa turėjo pasibaigti.
Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis apie mergaitės psichologinę ir emocinę būklę, padarė išvadą, kad, net ir praėjus daugiau kaip trejų metų vaiko atskyrimo nuo motinos laikotarpiui, motinos ir dukters ryšys bus tinkamai atkurtas joms vėl gyvenant kartu.
„Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju vaiko teisė ir interesas gyventi šeimoje, tai yra su biologine motina, atitinka geriausius vaiko interesus“, – pabrėžė teismas.
Teismas pritarė Kėdainių rajono apylinkės teismo pozicijai, kad delsimas vykdyti sprendimą turėtų nepataisomų pasekmių vaiko ir motinos santykiams bei neišvengiamai silpnintų vaiko ir motinos ryšius, jų atnaujinimo perspektyvas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimo dalį dėl mergaitės perdavimo motinai L. Stankūnaitei pagrįstai nurodė vykdyti skubiai.
Apygardos teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad baudžiamajame procese Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. priėmė galutinę nutartį, kuria nenustatyta pagrindų mergaitės motiną L. Stankūnaitę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir konstatavo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pagrindo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.
Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo. Ji gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
