Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nutarė, kad „Litexpo“ yra perkančioji organizacija, todėl konkursus privalo rengti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o ne pagal savo patvirtintas pirkimo taisykles.
„Litexpo“ vadovas Mindaugas Rutkauskas BNS sakė, kad kol kas neįvardijamos vertės sutartis šių metų vasarį jau įvykdyta, todėl LAT nusprendė netaikyti restitucijos. Vėliau BNS jis teigė negalintis atskleisti sutarties su „Idea Prima“ ir „Ministerium“ vertės ir kitų jos sąlygų, nes tai „yra konfidenciali informacija“.
Pasak „Litexpo“ vadovo, po teismo sprendimo konkursus rengs pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Anot jo, didelių pokyčių dėl to nebus, tačiau konkursai bus mažiau lankstūs, o jų dalyviams bus sudėtingiau konkuruoti.
„Mūsų pirkimų taisyklės buvo sudarytos remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir nebuvo nutolusios nuo šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Tik mūsų vidinė pirkimų tvarka buvo šiek tiek lankstesnė, ypač terminų atžvilgiu. Ypatingų pokyčių veikloje nepajusime, tačiau pirkimų procesas taps formalesnis, jį administruoti taps šiek tiek sudėtingiau. Kadangi veikiame konkurencijos sąlygomis ir mūsų konkurentai perkančiosios organizacijos statuso neturi, pirkimo procedūras gali vykdyti greičiau ir lanksčiau, mums bus sunkiau konkuruoti ir teikti lygiavertes paslaugas“, - BNS teigė M.Rutkauskas.
„Litexpo“ teismui nurodė, kad nelaiko savęs perkančiąja organizacija ir veikia kaip komercinis ūkio subjektas, todėl konkurso taisykles, kurios neprieštarauja įstatymams, nustato jos vadovas. Tačiau Aukščiausiasis Teismas atmetė įmonės argumentus.
Teismas nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą „Litexpo“ būtų turėjusi skelbti tarptautinį konkursą, o pagal savo taisykles ji apie konkursą turėjo pranešti nacionaliniame dienraštyje.
„Vien tai, jog „Litexpo“ patalpos be atviro konkurso, o centrinės valdžios sprendimu, buvo naudojamos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiams, yra pakankama, kad būtų pripažinta, jog „Litexpo“ veiklos dalis susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu“, - rašoma teismo nutartyje.
Konkurso rezultatus teismuose siekė panaikinti kitas jo dalyvis - „VIA Media“, „VIP Viešosios informacijos partnerių“ ir „Indiana.Lt“ konsorciumas, kurio pasiūlymas buvo atmestas, neva nepagrindus mažos pasiūlymo kainos, kuri siekė 24,7 tūkst. eurų (be PVM). „Litexpo“ teigė, kad tai neįprastai maža kaina, nors maksimalus parodos biudžetas buvo 24,9 tūkst. (be PVM).
Pasiūlymas buvo atmestas pripažinus, kad į parodos „Baldai 2015“ biudžetą neįtraukta dalis komunikacijos ir reklamos išlaidų, rašoma nutartyje.
Teismas padarė išvadą, kad įmonei, kuri yra kontroliuojama valstybės (98,77 proc. akcijų valdo Ūkio ministerija), valstybė turi galimybę daryti įtaką, nustatydama konkrečias veiklas, kurios skirtos specialiai viešiesiems interesams.
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
