E. Švenčionienė prašė teismo panaikinti birželį policijos skirtą baudą.
Teisėja Vaida Baumilė paskelbė, kad skundo netenkina ir palieka galioti policijos nutarimą nepakeistą.
„Teismas nesutiko su pareiškėjos skunde nurodomu straipsnio lingvistiniu teisės aiškinimo metodu. (..) Straipsnyje minimos partijos – Vokietijos nacionalsocialistų partija ir SSRS Komunistų partija yra atsakingos už Lietuvos gyventojų represijas ir šio straipsnio taikymui pakanka vien vaizduojamo asmens vadovavimo vienoje iš minėtų partijų“, – sakė nutartį paskelbusi teisėja V. Baumilė.
Ji pažymėjo, kad totalitarinio režimo, kurį įtvirtino būtent V. Leninas, ideologijos propagavimas yra draudžiamas įstatymu.
„Dėl to Erikos Švenčionienės veiksmai, įkeliant, demonstruojant socialiniame tinkle, savo paskyroje, Vladimiro Lenino atvaizdą su įrašu, negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip komunistinės simbolikos, totalitarinių režimo simbolio, siejamo su asmeniu, įtvirtinusio šį totalitarinį režimą, SSRS Komunistų partijos nario lyderio, vadovo atvaizdo demonstravimas“, – sakė teisėja V. Baumilė.
Ji atmetė ir E. Švenčionienės argumentą, esą ji V. Lenino portretą paskelbė, norėdama šviesti visuomenę.
„Tokio asmens atvaizdo su atitinkamu įrašu, reiškiančio pasididžiavimą priešiškos valstybės istorija, komunistų idėjoms, tradicijoms rodymas yra prilyginamas sąmoningam atliktam viešam demostravimui ir akivaizdžiai parodo pareiškėjo požiūrį į priešiškos Lietuvai valstybės Komunistų partijos idealogiją“, – sakė teisėja.
Ji atkreipė dėmesį, kad E. Švenčionienės paskelbtą Lenino nuotrauką, kaip patinkančią, pažymėjo 77 žmonės, 42 vartotojai pakomentavo, 12 asmenų paskelbė pakartotinai, o tai rodo, kad simbolio demonstravimas nebuvo atsitiktinis.
„Priešingai – kryptingas ir tyčinis, todėl teismui nekilo jokių abejonių, kad E. Švenčionienės veiksmuose yra tiesioginė tyčia veikti, taip siekiant propaguoti komunistines idėjas, atvaizduoti totalitarinio režimo įkūrėją, kurstyti tokiu būdu nesantaiką ir skaldyti visuomenę dėl Lietuvoje vykdomos švietimo sistemos politikos, veikiant prieš tas vertybes, kurias pripažįsta ir puoselėja Lietuvos Respublika, būtent tokiu būdu kėsinantis į nustatytą valdymo tvarką“, – sakė teisėja.
Pasak jos, laisvė reikšti įsitikinimus nėra suderinama su dezinformacija. Dezinformacija, ypač organizuota, melaginga, klaidinga informacija, skleidžiant siekiant manipuliuoti visuomene, akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos nuostatas. Taip teisėja įvertino E. Švenčionienės teiginius dėl Lietuvoje esą plintančio neraštingumo.
„Pasirinktas demonstravimo būdas viešoje internetinėje erdvėje rodo aktyvų siekį platinti komunistines idėjas, menkinti Lietuvoje vykdomą politiką švietimo srityje,“ – sakė teisėja V. Baumilė.
Teismo nutartis nėra galutinė ir dar gali būti skundžiama.
Gyrė už frazę apie mokymąsi
„Man tas žmogus įstrigęs tuo, kad jis pasakė tą tokią auksinę frazę, kuri buvo ir mano laikais mokykloje: „mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“. Ir jeigu mes tą frazę cituojam šiandien, suprantam, kokia apgailėtina švietimo padėtis, tai, kad uždaroma 400 mokyklų... Man buvo ypatingai svarbu priminti visuomenei, kad mokytis visais laikais ir tada, kai šis žmogus vadovavo valstybei, ir šiandien, kai valstybės statusas yra kitas, kai yra kita santvarka. Tai už tą informaciją man yra paskirta bauda. Aš manau, kad tai yra neteisėta, tai informavimas visuomenės“, – žurnalistams Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjant bylą praeitą savaitę sakė E. Švenčionienė.
Ji sakė, kad savo profilyje paskelbė informaciją ir V. Lenino portretą, skelbiamą informaciją pritaikydama prie šių dienų aktualijų, pateikdama savo interpretaciją.
„Už ką jums moka atlyginimą, už tai man duoda baudą, mes esame skirtingose pozicijoje, esu valstybės persekiojama“, – žurnalistams anksčiau kalbėjo E. Švenčionienė.
Savo feisbuko paskyroje balandžio 22 dieną, per V. Lenino gimtadienį, E. Švenčionienė rašė, kad „Minėdami V. Lenino gimtadienį, mes tarybiniai žmonės, susiburdavome talkose, tai buvo ilgametė, prasminga tradicija. Šiandien istorikai skirtingai vertina Lenino asmenybę, vieniems jis proletariato vadas, kitiems didysis planetos globalistas, svajojęs apie visuotinę pasaulinę revoliuciją. Vis tik viena ryškiausių jo tezių „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“ šiandien įgauna kitą atspalvį. Žinios tai jėga, tačiau jau ne visiems prieinama. Mažinamas mokyklų tinklas, plinta neraštingumas, vis labiau jaučiame pašlijusios švietimo sistemos pasekmes“. Po šiais žodžiais buvo pridėtas V. Lenino portretas.
E. Švenčionienė sako, kad po jos nubaudimo baudas reiktų skirti ir istorijos mokytojams, kurie pateikia nuotraukas ir informaciją apie V. Leniną, J. Staliną.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą. Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais.
E. Švenčionienė teigia, kad feisbuke įrašą per V. Lenino gimtadienį paliko būtent informaciniais tikslais ir už tai neturi būti baudžiama.
„Aš manau, kad aš pasinaudojau ta dalim, kad galima skelbti istorinių asmenybių nuotraukas visuomenės informavimo tinklais, todėl manau, kad nepadariau jokio nusižengimo, aš manau kad turiu teisę ja naudotis, ją užtikrina Konstitucija“, – per teismo posėdį kalbėjo E. Švenčionienė.
Jai pritarė jos advokatė Svetlana Naidenko.
„Aš palaikau Švenčionienės skundo argumentus – teisė reikšti mintis suteikta nepriklausomai, ar esi žurnalistas, ar privatus asmuo. Laisvę skleisti įsitikinimus turi kiekvienas žmogus. Negalima sutikti su tuo, kad reikia viską uždrausti, ką istoriškai išgyveno Lietuva, daug kam jis (Leninas – ELTA) padarė didelių problemų, istorija dar tinkamai istoriškai neįvertino laikotarpio, jeigu uždraudžiama kalbėti apie tai, jaunimas praranda galimybę žinoti informaciją, kas buvo“, – sakė advokatė.
Pasak jos, draudžiant skelbti V. Lenino atvaizdą, draudžiama kartoms žinoti, kad toks niekadėjas egzistavo ir ką padarė: Lietuvos piliečio teisė žinoti, kas vyko su valstybe, kas padarė žalos, kas ne, o E. Švenčionienė portretą paskelbė edukaciniais tikslais.
Apie E. Švenčionienės paskelbtą tekstą ir V. Lenino nuotrauką policijai pranešė Žurnalistų etikos inspektorius.
1870 m. gimęs Vladimiras Leninas yra Sovietų Sąjungos įkūrėjas, žymiausias rusų revoliucionierius. V. Leninas buvo vienas pagrindinių 1917 m. bolševikų įvykdyto Spalio perversmo ir komunistinės revoliucijos Rusijoje įkvėpėjų, ideologų, organizatorių, vadovų. Jo vadovaujami bolševikai, skelbdamiesi įvedą proletariato diktatūrą, iš tiesų įvedė itin represyvią, teroristinę kompartijos diktatūrą.
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, kaip komunistinio totalitarinio režimo kūrėjas V. Leninas atsakingas dėl politinių priešininkų, vadinamųjų klasinių priešų, ir visų gyventojų masinių represijų bei teroro, imperatoriaus šeimos išžudymo, dėl lagerių kūrimo, revoliucinės prievartos taikymo teorinės apologijos.
E. Švenčionienė Eltai yra pasakojusi, kad daugiau nei prieš dvejus metus buvo nubausta 500 eurų bauda, nes feisbuke paskelbė įrašą, kuriame Europos Sąjungą (ES) lygino su Sovietų Sąjunga ir publikavo ES ir Sovietų Sąjungos vėliavas.
ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams. Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
