Iš karto po teismo posėdžio, kuriame grupė aktyvių pastarojo meto visuomenės veikėjų turėjo teisintis dėl kovo 17 dieną Nepriklausomybės aikštėje, o ne automobilių aikštelėje surengto mitingo, surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė: „Išaiškėjo, kad savivaldybės pareigūnai nelabai nutuokia apie įstatymus. Teismas išryškino situaciją, kad jie labiau girdi politinius šnabždesius, negu žiūri, ko mes prašome. Politinė valia yra aukščiau įstatymo ir mes laikome, kad mūsų procesas yra principinis.“
Anot R. Ozolo, tie, kurie inicijavo šį teismo procesą dabar tikriausiai gailisi. „Mes sugebėjome parodyti, jog ne leidimas turi būti tokį mitingą rengti, o susitarimas. Mes turime žodžio laisvę, ir privalo su mumis susitarti, o ne diktuoti savo sąlygas“, – sakė R. Ozolas.
B.Genzelis: ar stebitės, kad mes dar nesurakinti?
„Pas mus vyksta valstybės erozija“, – susiklosčiusią situaciją apibūdino Nepriklausomybės akto signataras Bronislovas Genzelis.
„Yra Seimo teritorija, mes kreipėmės į Seimą, jo vadovybė sutiko, kad būtų rengiama akcija. Kitoje teritorijoje savivaldybė išduoda leidimą, mus nukreipia. Seimo vadovybė yra sau, savivaldybė sau“, – prisiminė jis.
Anot B. Genzelio, jų niekas neinformavo, kad neduoda leidimo prašomoje vietoje ir prašomu laiku, bet leidžia rengti akciją kitoje vietoje. „Tai gresia valstybės griūtimi“, – sakė jis.
„Ar stebitės, kad atėjome nesurakinti“, – juokaudamas pridūrė B. Genzelis.
R. Ozolas sakė teismo procesą vadinantis „signatarų teismu“. „Jis parodė, kad Lietuvoje politinė valia dominuoja prieš juridinė valią“, – teigė signataras.
„Savivaldybė esą rūpinosi, kad nesusidurtų eisena ir mitingas, rodė gerą valią. Bet tie du renginiai niekaip negalėjo susidurti", – aiškino R.Ozolas, primindamas, kad tą pačią dieną vyko eitynės.
A. Medalinskas: mes nieko nepažeidėme
Visuomenininkas Alvydas Medalinskas sakė, kad Sąjūdžio laikais tokio trukdymo, kaip pastaruoju metu rengiant mitingus, jie nepatyrė.
„Kai mes ėjome į teismą, ne vienas žmogus sakė: „Sumokėkite baudą ir viskas“. Bet juk Sąjūdžio metais mes norėjome matyti laisvą demokratinę valstybę“, – sakė jis, aiškindamas, kodėl mitingo iniciatoriai pasirinko ne baudą, o teismą.
„Jeigu mes laimėsime šį procesą, visiems bus geriau – kalbu apie konstitucinių teisių įgyvendinimą Lietuvoje“, – sakė A. Medalinskas, pabrėždamas, kad mitingas net policininkų teigimu, praėjo labai ramiai, jokių incidentų nebuvo.
Kalbėdamas apie tolimesnius veiksmus, jis sakė, kad judėjimas „Už teisingumą“ – tai ne vien viešos akcijos. „Tai darbas su žmonėmis visoje Lietuvoje. Bet akivaizdu, kad visur turi būti sudėlioti taškai pagal įstatymus ir pagal Konstituciją“.
A. Medalinskas kritikavo nuostatą, kad žmonėms aikštėse leidžiama rinktis ne arčiau kaip 75 metrai nuo įstaigos. „Tuomet žmonėms reikia rinktis gatvėje. Mes manome, kad šios normos turėtų būti atsisakyta“, – piktinosi jis ir teigė:
„Mes nepažeidėme nei Konstitucijos, nei kokio nors įstatymo. Kalbant apie mitingų taisykles – mes nepažeidėme nieko“. A. Medalinskas daro prielaidą, kad naujojo judėjimo iniciatorių siekis, kad būtų kuo mažiau korumpuotų pareigūnų, gali įgauti vis didesnį mastą, ir gali bauginti kai kuriuos korumpuotus valdžios atstovus ir pareigūnus.
B. Genzelio teigimu, eidami balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose, žmonės turėtų gerai įsiskaityti partijų programas. O A. Medalinskas pridūrė, kad „gatvė, aikštė turi būti tik kraštutinė forma, kai visos kitos priemonės yra išnaudotos“.
„Mes organizuodami savo renginius visą laiką laikėmės įstatymų. Kitas klausimas – vadinamosios spontaniškos akcijos. Bet reikia aiškumo – kas atsitiks, jeigu daugiau žmonių ateis į piketą, kas bus, jeigu prieis arčiau negu leistina“, – klausė A. Medalinskas, teigdamas, kad atėjo laikas peržiūrėti kai kuriuos įstatymus.
