Dviem užsieniečiams laisvai judėti leido Migracijos departamentas, o tokią teisę toliau apribojo 115-ai asmenų.
„Praėjusią savaitę mes priėmėme pirmuosius tokius sprendimus, jų buvo 117. Iš jų 115 sprendimų priėmėme apgyvendinti be teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
„Didžioji dalis prieglobsčio prašytojų atvyksta be dokumentų, jie stengiasi klaidinti tyrimą. Tai yra vienas iš kriterijų, priimant tokį sprendimą“, – pridūrė ji.
Pasak įstaigos vadovės, dviems žmonėms leista apsigyventi laisvai, nes jie „pateikė kelionės dokumentus, bendradarbiavo, teikė informaciją kuri pasitvirtino, nesistengė pabėgti“.
Ar apriboti laisvę laisvai judėti praėjus pusmečiui po sulaikymo, Migracijos departamentas sprendžia tik dėl tų migrantų, kurių prieglobsčio prašymo procedūros nėra galutinai baigtos arba jų skundai yra nagrinėjami teismuose.
Dėl likusių atvykėlių tokios teisės apribojimo sprendžia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
„Praėjusią savaitę buvo priimti 35 tokie sprendimai, dar dėl 32 užsieniečių buvo kreiptasi į teismą. Atitinkamai teismai dėl dalies priėmė sprendimą tuos asmenis sulaikyti. (...) Absoliuti dauguma sprendimų, matyt, ir bus tokia – didžioji dalis liks pas mus stovyklose“, – sakė pasieniečių vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.
„Yra keletas teismo sprendimų, leista keletui asmenų ir apsigyventi už apgyvendinimo vietų, ir taip pat sprendimai leidžiantys laisvai judėti, tai yra pavieniai asmenys“, – pridūrė jis.
Pasak VSAT vado pavaduotojo, tokių atvejų yra „apie penkis“.
Seimas praėjusių metų pabaigoje leido ekstremalios situacijos metu iki vienų metų suvaržyti Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų judėjimą.
Pataisose numatyta, kad jeigu asmuo atvyko esant karo, nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Per tą laiką netenkinus jo prieglobsčio prašymo ar šiam nesikreipus dėl jo suteikimo bei nepavykus išsiųsti užsieniečio iš šalies, jo teisė laisvai judėti gali būti ribojama dar iki pusmečio.
Į Lietuvą pernai per pasienį su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Daugumų jų vis dar yra Lietuvoje, dalis išsiųsta į kilmės šalis.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
