Lietuvoje jau tapo tradicija, kad artėjant rinkimams į Seimą, viešumoje aktyviai ima reikštis šiek tiek primiršti politiniai veikėjai bei steigiamos naujos partijos. Mažesnės partijos ir nepartiniai judėjimai artėjant lemtingai spalio 14-ąjai taip pat buriasi į savotiškus susivienijimus. Taip buvo 2000, 2004, 2008 metais, taip yra ir šiemet.
Partijų steigimo „karštinė“
Teisingumo ministerija 2012 metais jau išdavė penkis leidimus registruotis naujoms partijoms. Naujausioji – K. Brazauskinės vadovaujama Demokratinė darbo ir vienybės partija. O eilėje laukia dar kelios.
„Emigrantų partijai mes vieną kartą jau grąžinome dokumentus, bet jie kreipėsi pakartotinai. Prognozuojame, kad leidimo registruotis kreipsis dar dviejų partijų atstovai, kurie šiuo metu konsultuojasi su mūsų specialistais. Kada jos atsiras, kokios bus pakraipos ir kaip vadinsis, kol kas nežinome, bet artėjant Seimo rinkimams politinių partijų visada steigiasi daugiau“, – Balsas.lt atskleidė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
„Rinkiminių projektų“ galima įžvelgti ir Lietuvoje registruotų partijų sąraše. Pavyzdžiui, 1995-1996 metais įregistruotos penkios partijos, ir vienas „rinkiminis projektas“ – „Nepartinių judėjimas „Rinkimai 96“. Iš jų trys šiuo metu jau likviduojamos. 1999-2000 metais dvi, bet viena taip pat jau likviduojama. 2003-2004 metais net šešios, o 2007-2008 metais keturios partijos. Bet, pavyzdžiui, 2005-siais registruota tik viena nauja partija. Tiesa, ne visos naujosios partijos kūrėsi tuščioje vietoje – kai kurios atsirado susivienijus kelioms anksčiau veikusioms, kai kurios skilo.
„Prieš rinkimus visada būdavo toks „suburbuliavimas“, o paskui natūraliai nurimsta“, – patvirtino, kad rinkiminė partijų steigimo „karštinė“ egzistuoja Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Seimo rinkimų viliotinis
Nors iki 2012 metų Seimo rinkimų dar beveik pusmetis, „priešrinkiminiai manevrai“ vyksta jau senokai, o kai kurios ne vienerius metus veikiančios partijos vienija jėgas. Tarp jų – politinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“, kurio steigėjai Socialdemokratų sąjunga, Centro partija ir Tautininkų sąjunga.
„Mes norime suburti alternatyvą supuvusiai politinei partinei sistemai, kurioje dominuoja dabartinės Seimo partijos. Buriama plati koalicija nuo politinės kairės iki politinės dešinės. Mes esame atviri tiek sveikoms neparlamentinėms partijoms, tiek visuomeniniams judėjimams, nevyriausybinėms organizacijoms“, – Balsas.lt sakė vienas susivienijimo atstovų, Socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
Kol kas rinkimams besivienijančių partijų gretose tik du Seimo nariai – G. Songaila ir K. Uoka, tačiau žiemą ir pavasarį jų surengtose viešose akcijose dalyvavo Nepriklausomybės akto signatarai B. Genzelis, R. Ozolas, K. Motieka, buvo matyti ir būrelis dabartinių parlamentarų. Kartu su jais ant pakylos kopė ir anksčiau politikoje dalyvavę visuomenės veikėjai, judėjimo „Už teisingumą“, „Lietuvos jungtinio demokratinio judėjimo“, kai kurių profesinių sąjungų atstovai, menininkai.
„Mūsų tikslas – suteikti rinkėjams pasirinkimo galimybę. Iki šiol tokios galimybės nebuvo, kadangi Seimo partijos „užpila pinigais“, ir praktiškai rinkėjai mato tas pačias 5-6 partijas ir tuos pačius politikus, kurie nuolatos šmėkščioja Seime“, – sakė A. Akstinavičius. Anot jo, susivienijimas naujos kadencijos Seime norėtų turėti 25-30 vietų, bet džiugtųsi laimėję ir 15-20.
„Tikėtina, kad būsime parlamentinė opozicija, bet būsime rimta opozicija, o ne kaip dabar madinga sakyti „2KA projektas“, – sakė A. Akstinavičius. Kita vertus, primena jis, mažoms partijoms visada būdavo sunku prasibrauti į Seimą, o suvienijus jėgas padidėja ir finansinės galimybės konkuruoti su didžiosiomis.
Tokiai nuomonei pritaria ir buvęs jau neegzistuojančios Gyvenimo logikos partijos lyderis, dabar „darbietis“ Vytautas Bernatonis.
„Mažos partijos neturi perspektyvų, nes žmonės balsuoja už dideles partijas. Nebent dabar kas nors keisis, nes valdančiosios partijos glaisto savo neveiklumą svetimais pinigais, o žmonės kaip skurdo, taip skursta. Pasiekta kraštutinė riba ir kažkas būtinai turi keistis“, – Balsas.lt sakė jis.
Ieškantys „savo nišos“
Savo vietos „po saule“ šiemetiniuose rinkimuose ieškos ir ne tik nedidelės ar menkiau žinomos, bet ir naujos politinės partijos. Tikintys patekti į Seimą Balsas.lt teigė ir Drąsos kelio, vos prieš keletą dienų įregistruotos Demokratinė darbo ir vienybės partijos bei kitų atstovai.
„Dalyvausime rinkimuose ir norime laimėti 139 vietas. Kitas dvi paliekame opozicijai“, – juokdamasi sakė Demokratinės darbo ir vienybės partijos lyderė Kristina Brazauskienė. Ir jau rimtai pridūrė:
„Kad pakeistume padėtį, kad partija galėtų atlikti reikiamus veiksmus ir už juos atsakyti, ir kad nebūtų taip, jog vieni už kitų slepiasi ir nėra kaltų, mums reikia ne mažiau kaip 87 vietų. Ir jeigu žmonės patikėtų , mes prisiimame visą atsakomybę – skelbsime profesionalų paiešką, lenksime galvas, prašysime, kad specialistai padėtų išlipti iš tos smegduobės, į kurią Lietuva smenga ir smenga“, – aiškino ji.
Suspenduotas dvasininkas, Drąsos kelio partijos lyderis Jonas Varkala į Balsas.lt klausimą, kodėl žmonės rudenį vyksiančiuose rinkimuose turėtų balsuoti už juos, aiškino, kad jų elektoratas – visi teisingumo pasigendantys Lietuvos žmonės.
„Vienas įvykis atskleidė visuotinę problemą – daugybė žmonių šiandien yra apvilti teisėsaugos. Bet žmonės nori, kad teisėsauga juos gintų. Be abejo, tie, kurie už alų balsuoja, ar laukia, kad kas duotų, nebus mūsų rinkėjai. Manome, kad už mus balsuos tie žmonės, kurie yra pakankamai šviesūs, kad nepatikėtų tais, kurie žada 6 tūkstančių litų algą“, – sakė jis.
Teisės registruotis laukiančios Emigrantų partijos pirmininkas Juozas Murauskas teigia, kad jų rinkėjai – taip pat visa Lietuva.
„Mes ne „nišinė“ partija. Tai paprastų žmonių, kurie negavo šanso įsidarbinti Lietuvoje ir išvažiavo, ir tų, kurie grįžo, ir tų , kurie nebuvę išvažiavę, liaudiškai kalbėkime, „rabatiagų“ darbininkų partija. Jeigu užregistruos, eisime patys, jeigu neužregistruos, eisime į rinkimus su kuo nors kitu. Norime, kad valdžia atsisuktų į žmones“, – sakė J. Murauskas.
Kalbėdamas su Balsas.lt žurnalistais Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos vicepirmininkas Jurgis Zabilius neslėpė nuoskaudos, kad po nesėkmingai susiklosčiusių 2000 metų rinkimų dalis krikščionių demokratų perėjo į kitas partijas. Nuo to laiko rinkimuose jie nedalyvavo, nes „rinkimuose neįmanoma dalyvauti – reikalingas 80 tūkstančių litų užstatas, o verslininkai mūsų neremia, kadangi mes ne verslo struktūroms atstovaujame“. Tačiau šiemet rinkimuose jie dalyvaus.
„Tikrai dalyvausime, nes kitaip nėra už ką balsuoti“, – tiesiai pareiškė J. Zabilius. Tiesa, kol kas jis negalėjo pasakyti, ar dalyvaus vieni, ar su kuo nors jungsis. „Rinksimės, laiko dar yra“, – sakė jis.
Apie tai, dėl ko vyresnės kartos politikai nori grįžti, kas skatina niekada politikais nebuvusius žmones siekti Seimo nario mandato ir kaip jų galimybes vertina stebintys iš šalies, skaitykite rytoj.
