Taip pat redakciją pasiekė ir kito skaitytojo darytos nuotraukos. Jis sakė: „štai ką užfiksavau važiuodamas į Žemuosius Panerius“.
Tuo tarpu meteorologas Naglis Šulija patvirtino, kad nuotraukose tikrai tikriausiais viesulas. Jis teigė, kad žemės sukūrys niesiekė, todėl praūžęs viesulas jokių negandų Panerių apylinkėse neturėjo sukelti.
Lietuvoje tokių ne itin didelių viesulų pasitaiko kelis kartus per metus, šiemet žmonės jau pastebėjo pora panašių viesulų, tačiau vidutiniškai jų būna kas 2–3 metus.
Viesulai Lietuvoje kyla pavasarį ir vasarą, tačiau dažniausiai rugpjūtį, kai yra palankios sąlygos formuotis labai aukštiems kamuoliniams perkūnijos debesims, kartais išaugantiems iki 12–15 km aukščio. Dienomis, kai kildavo viesulai, Lietuvoje būdavo šilta, oras drėgnas. Rasos taško temperatūra būdavo didesnė kaip 10–12 °C, o oras prie žemės paviršiaus įšildavo iki 23–28 laipsnių šilumos.
Galingiausi viesulai vartė traktorius ir medžius
Lietuvoje viesulų pasitaiko vidutiniškai kas antri, treti metai. Bene stipriausias žinomas viesulas 1981 m. gegužės 29 d. nusiaubė Širvintas: viesulo metu vėjo greitis siekė apie 60–70 m/s. Viesulas pakėlė į orą arklį, apvertė 8 t sveriantį traktorių, 6 km ilgio ir 2 km pločio ruože apgriovė 30 pastatų, aplamdė 45 automašinas, vienas žmogus žuvo, nukentėjo 32. Iškart po viesulo pasipylė stambi kruša (2–3 cm skersmens ledėkai).
Vienas didesnių viesulų praslinko 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių ir Raviliškio rajonuose, kur buvo vartomos vilkikų, traktorių priekabos, raunami ir į orą keliami kelio ženklai ir madžių šakos, griuvo namai, bet laimei žmonės nenukentėjo.
Viesulas – meteorologinis reiškinys, panašus į piltuvą, kuris susidaro po galingu kamuoliniu lietaus debesimi ir dažnai pasiekia sausumos ar vandens paviršių viską siurbdamas aukštyn ir mėtydamas į šalis.
Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50–200 m, o sausumoje nuo keliasdešimt metrų iki 1000 m. Kol išnyksta, viesulas gali nuskrieti nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų.
