Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.
Kaip jūs paaiškintumėte, ar V. Putino režimas braška ir kodėl tai vyksta? Ar tai susiję tik su gegužės 9-osios paradu, kuris šiemet buvo ganėtinai neįspūdingas?
Priežasčių, matyt, yra pakankamai daug, bet nė viena iš jų nėra lemiama, taip pat tai nereiškia, kad pokyčiai įvyks tuoj pat.
Pirma ir svarbiausia priežastis – nėra laimėjimų fronto linijoje. Antras dalykas – Ukraina bombarduoja visą Rusijos teritoriją iki Uralo kalnų, ir rusai nelabai gali atsispirti šiems Ukrainos dronams. Trečias dalykas – prasta ekonominė padėtis.
Galų gale yra nusivylę „Z“ patriotai, jie jau triukšmauja, kad nėra pasiekta jokių rezultatų. Matyt, ir gyventojai yra nusivylę, nors dar nedrįsta atvirai protestuoti. Na, visa tai ir susikaupė į tokią bendrą sniego gniūžtę, kuri rodo bendras Kremliaus nuotaikas. Ir tai pastebi visi pasaulio analitikai. Būtent tai, kad ne tik V. Putino reitingai krenta, bet ir tai, kad apskritai pati įtampa Rusijoje auga, o V. Putinas yra nusišalinęs ir neturi nieko pasiūlyti, kuo galėtų pagerinti situaciją.
Kalbant apie ekonominę padėtį, šiomis dienomis žinomas emigravęs rusų ekonomistas Sergejus Aleksašenka, atsakydamas į klausimą dėl ekonominių problemų, dėl kurių V. Putino režimas braška, sakė: „Klausykit, jau nuo karo pradžios kalbama apie tai, kad V. Putino režimas braška, kad tos ekonominės problemos lems to režimo griūtį, ir niekaip tas neatsitinka“. Jo manymu, vis dėlto Rusijos ekonomika yra pakankamai tvari, galinti toliau kariauti ir daryti nusikaltimus.
S. Aleksašenką aš gerbiu todėl, kad jis visada labai rezervuotai kalba, nekelia panikos ir neskelbia, kad rytoj ateis pasaulio pabaiga ar kad Rusija sugrius, ir jo prognozės pasiteisina. Bet šį kartą aš atkreipiu dėmesį – kalbėjau apie sniego gniūžtę, ne apie ekonomiką. Nėra vieno veiksnio, kuris nulemtų dabartinio V. Putino režimo likimą.
Tačiau sniego gniūžtę sudaro būtent daugelis veiksnių: ir karas, ir technologinis atsilikimas, ir gyventojų nusivylimas, ir „Z“ patriotų panieka, ir nevykę veiksmai diplomatinėje aplinkoje. Aš vienu metu esu lyginęs su tuo, kas buvo Rusijoje prieš pat 1917 metų Vasario revoliuciją. Sausio mėnesį 1917 metais dar nebuvo jokių požymių, kad įvyks didelė griūtis, nors ekonomikos nuosmukis, kaip ekonomistai pastebi, buvo apie 2 proc. būtent dėl karo. Tačiau bendras visuomenės nusivylimas ir minėta sniego gniūžtė ir lėmė būsimuosius įvykius, o ne tai, kad būtų vykę vien ekonominiai procesai.
Istorinės paralelės ir samdomos kariuomenės faktorius
Bet, pone Mažeiki, 1917 metais Rusijos visuomenė kariauti nenorėjo. Ši dabartinė Rusijos visuomenė kariauti nori ir net labai nori, ypač kai yra finansiškai paskatinama.
Tai taip, šiuo atveju yra didelis skirtumas. Ten buvo valstiečiai, išvaryti į karą, kurie nelabai ir norėjo kautis, nes buvo pasklidę gandai, kad gal dalins žemes ir jiems reikėtų jas gauti. Bet čia mes matome kitokią situaciją. Šie „Z“ patriotai ir kontraktininkai – tie, kurie pasirašė sutartis – jie turi savo poreikius. Tai yra samdytos kariuomenės efektas.
Apie tai jau yra kalbėjęs ir Machiavellis, kad samdyta kariuomenė yra patikima tik iki tam tikro lygio: kol mokami atlyginimai, kol tesimi pažadai. Samdyta kariuomenė iš viso neturi jokių kitokių patriotinių nuostatų, išskyrus finansinius rezultatus. Ir štai, jeigu bankai susvyruotų arba iškiltų nerimas dėl bankų svyravimo, tai būtų kitoks veiksnys nei 1917 metais valstiečiai dėl žemės. Čia – bankai, ten buvo žemė.
Ar realu, kad V. Putino režimas griūtų jau šiais metais, jei lyginsime su 1917-aisiais?
Na, nemanau. Aš nematau kol kas tokių indikacijų, bet, žinote, paprastai tokie įvykiai prasideda netikėtai.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
