Teismas nusprendė, kad moteriai asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai nėra bendras poros turtas, todėl vyras privalės išsikelti.
Ieškovė Ieva nurodė, kad ginčo turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais – valdo asmeninės nuosavybės teise.
Pasak moters, jos gyvena kartu su nepilnamete dukra. Tačiau ten pat yra įsikūręs ir buvęs jos sugyventinis Rokas, su kuriuo bendrą gyvenimą ji nutraukė daugiau kaip prieš metus.
Vyras pakeitė spynas
Ieškovė teisme aiškino, kad atsakovas ilgą laiką ignoravo prašymus išsikelti, o situaciją esą dar labiau apsunkino tai, kad vyras atskirus ūkinius pastatus užsirakino savo spynomis ir neleido jais naudotis savininkei.
Moteris pabrėžė, jog viename iš ūkinių pastatų įrengtas elektros apskaitos prietaisas, saugikliai ir jungikliai, kuriais galima atjungti elektros tiekimą gyvenamajam namui ir kitiems statiniams.
Ieškovė tvirtino ne kartą radusi išjungtą elektrą, o vyras esą aiškindavo, kad suveikė saugikliai, nors realių gedimų nebūdavę. „Ūkiniame pastate, į kurį patekti negaliu, yra skaitiklis ir saugikliai, todėl jis ne tik gali, bet ir piktnaudžiauja tuo“, – teisme akcentavo ieškovė.
Pasak moters, vyras naudojasi jos turtu be jokio atlygio ir teisinio pagrindo, užima dalį patalpų ir taip riboja savininkės teisę disponuoti nuosavybe.
Vyras: tai – bendras turtas
Atsakovas Rokas ieškinio nepripažino. Jis teigė, kad su ieškove gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį ir buvo sudarę nerašytą susitarimą dėl jungtinės veiklos, siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę.
Vyras nurodė, kad nekilnojamasis turtas, nors ir įregistruotas moters vardu, esą buvo įgytas lygiomis dalimis, nes jis sumokėjęs pusę turto kainos – 10 tūkst. litų (beveik 3 tūkst. eurų).
„De facto šį nekilnojamąjį turtą įsigijome lygiomis dalimis, nes pusę kainos sumokėjau aš“, – teisme tvirtino Rokas.
Dėl to vyras pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti, kad turtas priklauso abiem po lygiai. Tačiau ieškovė teisme su tuo nesutiko ir aiškino, kad jokio susitarimo dėl bendro turto kūrimo nebuvo, o turtą ji įsigijo pardavusi jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir vėliau investavo į rekonstrukciją, imdama vartojimo kreditus.
„Atsakovas prie kreditų grąžinimo neprisidėjo visiškai, o pinigų turto įsigijimui neskyrė nė kiek“, – nurodė ieškovė.
Teismo verdiktas
Teismas moters ieškinį tenkino visiškai, o atsakovo priešieškinį atmetė. Vyras įpareigotas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto su visais savo daiktais.
Be to, teismas priteisė ieškovei 6,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 19,93 euro išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu. Taip pat nurodyta, kad laikinoji apsaugos priemonė, taikyta 2025 m. liepos 10 d. teismo nutartimi, galios iki sprendimo įsiteisėjimo ir bus panaikinta jam įsiteisėjus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
