„Tai geras sandoris“ – Budrys atskleidė, ką Lietuva daro, kad JAV kariai liktų

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Putino patikėtinis išsityčiojo iš JAV: „Pirks Grenlandiją už Venesuelos naftą?“

Kolumbijos prezidentas palygino Trumpą su Hitleriu: „Kas per barbariškumas“

Rusija siūlė JAV „išmainyti“ Ukrainą į Venesuelą

Kiek anksčiau buvo tam tikrų nuogąstavimų, ar liks amerikiečių kariai Baltijos šalyse, ar jie mus toliau saugos. Ar dabar kas nors pasikeitė, ar turime patvirtinimą, kad amerikiečių kariai bei sąjungininkai bus pas mus ir kartu mus saugos?

K. Budrys: Situacija pasikeitė, nes mes aktyviai ties tuo dirbame. Užsienio politika nėra tokia sritis, kurioje sėdime ir tiesiog laukiame rezultato – mes einame ir darome, kad tas rezultatas būtų toks, kokio norime.

2025 metams buvome užsibrėžę tikslą turėti gerus, artimus bei darbinius santykius su naująja administracija. Metams pasibaigus galiu konstatuoti, kad mes juos turime. Viena iš mūsų pokalbių temų tikrai yra bendra gynyba bei atgrasymui skirtos pajėgos čia pat, NATO pafrontėje, bei amerikiečių pajėgų išdėstymas.

Mes teikiame įvairius vertinimus, kodėl tai naudinga Jungtinėms Valstijoms ir visam NATO blokui iš karinės pusės – dėl treniruočių bei buvimo sąlygų, taip pat iš strateginės pusės – kaip tai veikia kaip atgrasymas ir kiek tai sutaupo pajėgų kitose srityse. Politiškai tai siunčia žinią kitiems JAV interesams užtikrinti, o ekonomiškai tai naudinga dėl gynybos pramonės bendradarbiavimo bei Lietuvos pirkimų iš Jungtinių Valstijų.

Galiausiai, paskutinis akcentas yra finansinis paketas, kurį Lietuva siūlo JAV pajėgoms, esančioms čia. Dirbame, kad tai būtų patrauklu, suprantama ir kad mūsų draugams Vašingtone būtų aišku, jog tai yra geras sandoris. Finalizuotų Jungtinių Valstijų sprendimų dėl globalaus pajėgų išdėstymo dar nėra, mes jų vis dar laukiame, tačiau tie ženklai, kuriuos gauname, rodo, kad mūsų pastangos duoda rezultatų.

Amerikiečiai tikrai žino apie mūsų situaciją dėl kontrabandinių oro balionų, mūsų premjerė buvo susitikusi su specialiuoju pasiuntiniu. Kokios reakcijos ir signalai ateina iš pačių amerikiečių, kaip jie reaguoja į šią situaciją ir galbūt pažadėjo kokią nors konkrečią pagalbą?

K. Budrys: Suskaičiavus bendrą laiką, kiek su JAV pareigūnais esu kalbėjęs apie meteorologinius ar kontrabandinius balionus, susidarytų ištisos valandos.

Ar reikia jiems aiškinti, kas tai yra?

K. Budrys: Žinoma, nes tai yra naujas instrumentalizuotas reiškinys. Karinių operacijų prasme tai nėra naujiena, tokios platformos naudojamos seniai, tačiau kaip instrumentalizuota veikla, nukreipta prieš kitas valstybes, tai yra nauja.

Čia turime įvertinti tam tikrą kaimyninės valstybės užsispyrimą bei kūrybiškumą mums kenkti. Turiu omenyje tai, kad mums buvo pažadėta kenkti pasitelkiant įvairias priemones, susijusias su sienos saugumu, ir jie tai daro.

Turėjome instrumentalizuotą migraciją, dėl kurios Baltarusijai iškėlėme bylą Tarptautiniame teisingumo teisme, o dabar turime kontrabandinius balionus, naudojamus trikdyti mūsų kritinę infrastruktūrą – apie tai tikrai reikia pasakoti sąjungininkams. Kalbėjau apie tai NATO ministrų susitikime, Europos Sąjungos tarybose – tiek neformalioje užsienio politikos, tiek kitose vadovų tarybose.

Ir ką jie sako?

K. Budrys: Visų pirma, jiems tai yra nauja, todėl reikia paaiškinti, kaip visas procesas vyksta, kitas dalykas – reikia paaiškinti priežastis bei mums daromą žalą. Aš tą žalą apibrėžiau labai aiškiais argumentais: civilinė aviacija, kritinė infrastruktūra, ekonominis bei politinis saugumas – tai tampa visos organizacijos saugumo klausimu.

Svarbiausia buvo pasiekti, kad visi bendrai vertintų tai kaip hibridinio pobūdžio ataką prieš NATO ir Europos Sąjungą. Šį žingsnį padarėme labai greitai, per savaitę. Sekantis etapas – kaip mes į visa tai reaguojame. Ar sėdime ir laukiame, kol viskas pasibaigs, ar imamės priemonių? Lietuvos atsakymas aiškus – imamės priemonių.

Pasiekėme, kad Europos Sąjunga išplėstų kriterijus, kuriais remiantis taikomos sankcijos Baltarusijai, nes anksčiau tokio kriterijaus kaip hibridinė veikla ar Europos Sąjungos infrastruktūros trikdymas nebuvo – mes pasirūpinome, kad jis atsirastų, taip pat numatėme tolesnius veiksmus dėl individualių bei sektorinių sankcijų.

Kita kryptis buvo darbas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Lapkričio mėnesio vizitas iš esmės visas praėjo po balionų tematika – nuo susitikimo su sekretoriumi Marco Rubio iki susitikimo su ką tik paskirtu specialiuoju pasiuntiniu Johnu Kolesu – jis vėliau vyko į Minską aiškintis, kas vyksta ir ką galima padaryti, pabrėžiant, kad tokie Baltarusijos veiksmai turi tiesioginių pasekmių dvišaliams JAV ir Baltarusijos santykiams.

Rezultatas yra toks, kad JAV specialusis pasiuntinis grįžęs viešai paskelbė gavęs pažadą, jog ši veikla bus nutraukta. Kad galėtume įvertinti, kiek Baltarusijos pusė laikosi duotų pažadų, mums reikia dar šiek tiek palaukti.

Matome, kad jau mėnesį balionai nebetrikdo mūsų taikaus gyvenimo, tačiau pilnam vertinimui turime matyti visus parametrus, įskaitant oro sąlygas. Esu dėkingas Jungtinėms Valstijoms, kad jos, kaip ir tikėjomės iš sąjungininkų, savo dalį šiame procese atliko.

O kurioje stadijoje dabar yra sankcijų klausimas Europos Sąjungoje? Kiek pavyko pasistūmėti šiuo klausimu?

K. Budrys: Procesas susideda iš trijų etapų, pirmasis – kriterijų aprašymas. Anksčiau negalėjome įtraukinėti asmenų, nes neturėjome tam teisinio pagrindo. Kaip Lietuvoje turime Ribojamųjų priemonių įstatymą dėl agresijos prieš Ukrainą, taip ir čia turėjome apsirašyti pagrindą dėl hibridinės veiklos, tad pirmą etapą baigėme – pagrindą sukūrėme.

Antrasis etapas – individualių bei sektorinių sankcijų siūlymų teikimas. Mes tuos paketus parengėme: nurodėme asmenis, vardus, pavardes, sąsajas su šia veikla, kodėl jų turtas turi būti šaldomas, kodėl jie negali atvykti ir su kokiomis įmonėmis negalima sudaryti sutarčių, visą šį darbą atlikome.

Trečiasis etapas yra konkretus sankcijų įvedimas. Mes ties tuo toliau dirbame ir kol neturėsime galutinio atsakymo, kad veikla, dėl kurios siūlome sankcijas, yra visiškai nutraukta, tol procesą tęsime. Jeigu matysime, kad veikla nebeatsinaujina, sprendimas bus vienoks, jei tęsis – sankcijos bus įvestos. Tokia yra schema.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.