Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, nėra naujas Šaltasis karas ir negali juo būti. Šaltasis karas esą buvo jėgų balanso sistemos palaikymas tarp dviejų supervalstybių, priverčiantis laikytis taisyklių ir mažesnes šalis, bei turėjo aiškias ribas. „Rusijos noras būti pripažintai labai gerai atitinka XIX a. Europos galių koncerto logiką – visi pripažįsta vienas kito teisę į Europos tvarkos nustatymą. Ir kaip tik tos teisės Rusijai bene labiausiai ir trūko pastaruosius dešimtmečius, o nepagarba Rusijai, matyt, kaip tik paskatino ją agresyviai savarankiškai tą pagarbą išsikovoti“, – sako T. Janeliūnas.
„Kartais kalbame, kad jau esame antro ar naujo Šaltojo karo išvakarėse. Iš tikrųjų tai, kas yra dabar, nėra Šaltasis karas ir negali juo būti. Nei nauju, nei antru, nei apskritai kuo nors panašiu į Šaltąjį karą“, – teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) dėstytojas T. Janeliūnas.
Jis primena, kad Šaltasis karas visų pirma buvo jėgų balanso sistemos palaikymas tarp dviejų supervalstybių, kurios esą iš tikrųjų tikėjo jėgų balansu kaip taiką užtikrinančia sistema. „Šiuo metu Rusija negali tikėtis jokio jėgų balanso su JAV ar Vakarais. Akivaizdu, kad Rusija negali pretenduoti atsverti Vakarų galios“, – įsitikinęs politologas.
Antras didelis skirtumas, anot TSPMI dėstytojo, yra tas, jog Šaltasis karas įtraukė ne tik didesnius veikėjus – mažesnės šalys irgi buvo priverstos laikytis tų taisyklių, kurios galiojo dviejų galių pusiausvyroje. „Šiuo metu mes kalbame visų pirma apie Europą, dar siauresne prasme – Rytų Europą. Rusija, strateguodama savo užsienio politiką, kol kas pretenduoja tik į pokyčius Rytų Europoje“, – tęsia T. Janeliūnas.
Pasak jo, Šaltasis karas turėjo ir aiškias ribas, kurios skyrė stovyklas visomis prasmėmis – ne tik karine, bet ir ekonomine, ideologine, kultūrine.
„Šiuo metu skiriamųjų linijų beveik apskritai neturime, negalime pasakyti, kad visos šalys vienodai traktuoja savo ekonominę, informacinę, geokultūrinę poziciją. Todėl to, kas būdavo labai aiškiai suprantama kaip fronto linija, šiuo metu nėra ir, matyt, artimiausiu metu nebus“, – aiškina T. Janeliūnas.
Jis priduria, kad Šaltasis karas neįsivaizduojamas ir be universalių ideologijų konkurencijos, o šiuo metu Rusija esą neturi ir apskritai negali pasiūlyti ideologijos, lygiavertės liberaliai demokratijai. „Net jei kalbėtume apie kažkokią besiformuojančią ideologiją Rusijos viduje, geriausiu atveju tai gali būti ideologija, skirta tik Rusijos vidui. Tai nėra universali ideologija, kuria remiantis į savo pusę galima būtų patraukti kitas šalis“, – tvirtina politologas.
Kokiai situacijai galėtume prilyginti tai, kas formuojasi dabar? T. Janeliūnas laikosi nuomonės, kad šiuo metu Rusijos veiksmai esą mėgina grąžinti pasaulį ar bent jau Europą ne į Šaltąjį karą, o į XIX a. Europos galių koncertą.
„Rusijos noras būti pripažintai labai gerai atitinka XIX a. Europos galių koncerto logiką – visi pripažįsta vienas kito teisę į Europos tvarkos nustatymą. Ir kaip tik tos teisės Rusijai bene labiausiai ir trūko pastaruosius dešimtmečius, o nepagarba Rusijai, matyt, kaip tik paskatino ją agresyviai savarankiškai tą pagarbą išsikovoti“, – mano T. Janeliūnas.
