Prezidentei generalinis prokuroras Algimantas Valantinas yra tinkamesnis nei Vygaudas Ušackas. Darykit, vaikai, kaip prokuroras – netirkite saugumiečių kritimo pro langus, jų pomirtinio šmeižimo. Pramiegokite, jei norite, porą rezonansinių žmogžudysčių ir žaiskite su pedofilijos byla, kaip su dėlione.
Svarbiausia, neprieštaraukite „šventajam“ (atleiskite už šventvagystę) sostui. Kažkaip stiprėja įtariamas, jog visa efektingos permainų audros esmė – iš „valstybininkų“ nomenklatūrinės gaujelės perimti į savo rankas tuos pačius svertus ir naudotis jais tais pačiais metodais. Suprantama, dalis seniai įgudusių klano parankinių, kurie politiškai jau kastruoti ir dėkingi už išlikimą, gali būti įdarbinti.
O Seimas? Jis ir toliau lieka tik formaliai aukščiausia šalies institucija, į kurią galima valytis batus. Dvylika korupciją ir žiniasklaidos papirkinėjimą demaskuojančių Valstybės saugumo departamento pažymų guli tame pačiame seife. Tik raktas dabar prezidentės rankose. Ji Seimui jų neduos, nes pastarojo žemi reitingai. Tegul sau geria į save neapykantą už visokias ekonomines krizes ir netrukdo valdyti. Tvarka bus. Bus ir žaidimų. Tas pats generalinis prokuroras, kuris anksčiau nieko blogo nematė saugumo vadovų veikloje, dar kartą atidžiai pažiūrės Dainiui Dabašinskui ir Mečiui Laurinkui į akis. Guminiu virstantis premjeras, su savo draugais, gaudys tautos neapykantos akmenis, o geležinė ledi žaibuos nuo dėkingos tautos meilės įkrovų.
