Už tai siūlymą Seimui atmesti tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas balsavo septyni komiteto nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga prieš balsavimą parlamentarus kvietė „galvoti sveikatos kontekste, o su sveikata šitie dalykai nesusiję“. Tačiau konservatorius Linas Slušnys klausė, kas kontroliuos samanės gamintojus, jeigu jos gamyba būtų įteisinta.
„Už kiekvieno kampo savo reikmėms ir savo ūkiui pasigamins ar ten pribėgiosime testuoti, žiūrėti, kokio laipsniškumo. Gal mes čia turime tokias kariuomenės pajėgas, kurios gali tai prižiūrėti? – svarstė L. Slušnys.
Alkoholio gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas lobistas Mantas Zakarka priekaištavo, kad samanės gamintojams nenumatomos jokios ekonominės sankcijos.
Liberalizuoti iki 65 laipsnių stiprumo naminukės gamybą dar 2021 metų gruodį pasiūlė grupė Seimo narių. Jų pataisoms yra pritarusi Vyriausybė.
Pataisos autoriai teigia, kad legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo, srautą.
Kritikai sako, kad tai didins alkoholio prieinamumą, o namų sąlygomis gaminamas alkoholis gali būti dar pavojingesnis sveikatai.
Naminę bei kitus tradicinius gėrimus – iki 1 tūkst. litrų per metus – būtų leista gaminti tik kaimo turizmo sodybų savininkams ūkininkams. Tokių Lietuvoje yra apie 70, o sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų – apie 300.
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus savo ar šeimos poreikiams gaminamus natūralios fermentacijos gėrimus iki 18 laipsnių, o alaus – iki 9,5 laipsnių stiprumo.
Seimas įvairias pataisas dėl naminės degtinės legalizavimo svarsto daugiau negu dešimtmetį.
