Švedijos ambasadorė Malin Kärre (Malin Šerė) teigia, kad Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiuose energetika vaidina lemiamą vaidmenį, tačiau ragina nepamiršti, jog ES ir Rusijos priklausomybė – abipusė. Diplomatė taip pat pabrėžia, kad net ir didžiausių konfliktų atvejais būtina ieškoti kompromisų ir bendrų sprendimų.
„Visuomet kalbama apie energetinę ES priklausomybę nuo Rusijos, tačiau ir Rusija, norėdama parduoti savo energetinius išteklius, yra lygiai taip pat priklausoma nuo ES. ES Rusijai – didelė rinka, vieta, kur norima važiuoti, būti, semtis įspūdžių. Nei mes, nei kas nors kitas ES nemano, kad turėtume užsidaryti sienas ir jų nebeperžengti – gyvename globaliame pasaulyje“, – duodama interviu BNS sakė M. Kärre.
Ambasadorės teigimu, „akivaizdu, jog lemiamas vaidmuo tenka energetikos klausimams“. Jos nuomone, „jie turi lemiamos reikšmės Lietuvai siekiant užtikrinti savo plėtrą, jie turi lemiamos reikšmės ES plėtojant savo santykius su Rusija“.
„Bendra energetikos politika yra ta sritis, kurioje dar nemažai reikia nuveikti, kol bus galima grįžti ir pareikšti: „mes norėtume šių dalykų“. Ir tokioje energetikos politikoje reikia aiškiai pasakyti, kad ne tik mes priklausome nuo Rusijos, bet ir Rusija nuo mūsų“, - sakė M. Kärre.
Paklausta, ar sutinkanti, jog norint užsitikrinti saugumą būtina išspręsti energetinės priklausomybės klausimą, ambasadorė sakė: „Tai – visų (ES ir Rusijos – BNS) santykių raktas, kartu ir saugumo klausimo“.
„Tačiau šis klausimas taip pat labai svarbus Rusijai, ne tik ES. Juk Rusijai, žvelgiant į ateitį, reikia investicijų, „know-how“, reikia plėtoti savo rinkas – reikia visokeriopų gerų santykių su aplinkiniu pasauliu, kuris perka ir kuris užtikrina, kad tų išteklių ir toliau būtų gaunama geru, šiuolaikišku ir, pageidautina, ekologijai nekenksmingu būdu“, – tvirtino diplomatė.
M. Kärre sutiko, kad iki šiol Rusijos priklausomybe pasinaudoti nepavykdavo: „Tai tiesa, visą laiką buvo manoma, kad tai mes priklausome nuo Rusijos, tačiau, man rodos, mes priklausome toms šalims, kurios visuomet sakė, kad šioje priklausomybėje esama abipusiškumo ir kad į tai reikia atsižvelgti.“
Kalbėdama apie Rusijos ir Gruzijos konfliktą, M. Kärre pažymėjo, kad „Švedijos užsienio reikalų ministras neįtikėtinai aiškiai pasakė, kad kaltos gali būti buvę abi pusės, tačiau Rusijos atsakomieji veiksmai buvę absoliučiai nesubalansuoti, neproporcingi tam, kas įvyko konflikto pradžioje, tad pirmiausia rašyta apie tai“.
Ambasadorė kartu pažymėjo, kad didelį dėmesį šiam konfliktui Švedijoje lėmė ir tai, kad Rusijos veiksnys turi svarbią reikšmę Švedijos saugumo politikai.
„Mes daugelį metų gyvename Rusijos kaimynystėje, todėl labai atidžiai sekame Rusijos veiksmus“, – sakė diplomatė.
„Aišku, buvo balsų, sakiusių, kad (įvykiai Kaukaze – BNS) pateikiami vienpusiškai, kad grįžtama į Šaltojo karo laikus, kad į šią situaciją turėtų būti žvelgiama įvairiau, labiau objektyviai. Tačiau šie debatai prasidėjo kiek vėliau“, – tęsė M. Kärre.
Į pastebėjimą, jog nėra įprasta, kad Švedijos politikai apie Rusijos veiksmus sakytų, kad „to jau per daug“, ambasadorė atsakė: „Priešingai, tradicija sakymo, kad „to jau per daug“, Švedijoje labai stipri.“
„Reikalas kaip tik ir buvo tas, kad buvo nueita per toli. Iki šiol Rusija nėra taip kietai veikusi nepriklausomos valstybės atžvilgiu. Yra buvę žmogaus teisių pažeidimų, tarkime, Čečėnijoje, tačiau tai vyko neperžengiant Rusijos ribų. Tuo tarpu įvykiai Gruzijoje – tai nusikaltimas prieš kitą valstybę, o kalbėdami apie tokius dalykus mes visuomet būname labai griežti“, – aiškino diplomatė.
Anot M. Kärre, griežtos reakcijos panašiomis aplinkybėmis tradicija švedų užsienio politikoje gyvuoja nuo Olofo Palmės laikų. „Omenyje turiu (1968-ųjų metų Sovietų – BNS) invaziją į Čekoslovakija, JAV karą Vietname. Tai ta pati tradicija“, - sakė ambasadorė.
„Pyktį kelia brutalių priemonių naudojimas“, – aiškino ji.
Komentuodama tai, jog Švedijos reakcija buvo griežtesnė negu kitų Vakarų Europos šalių, tokių kaip Vokietija, M. Kärre sakė, kad vokiečių politikų santykinį nuosaikumą galima paaiškinti tuo, jog „Rusiją ir Vokietiją sieja kitoks, daug stipresnis ryšys.“
„Jas sieja itin glaudūs ekonominiai ryšiai: Rusija – didžiausia Vokietijos eksporto rinka“, – sakė diplomatė.
Komentuodama nuomones, jog Švedijos požiūris į karą Gruzijoje buvęs artimesnis vadinamosios „naujosios Europos“ šalių požiūriui, M. Kärre atsakė: „Tai – jūsų interpretacija.“
„Mano interpretacija yra kitokia“, – tęsė diplomatė ir priminė Lietuvos veiksmus blokuojant Europos Sąjungos ir Rusijos derybų dėl naujos strateginės partnerystės sutarties pradžią 2008 metų balandžio pabaigoje.
„Švedijos vaidmuo šiuo atveju nebuvo paremti vieną ar kitą šalį, bet rasti konstruktyvų spendimą, kuris būtų leidęs judėti toliau“, – sakė M. Kärre ir tęsė: „Vienu metu to pasekmė buvo, kad kai kurios ES narės į mus šnairavo, klausdamos, ką čia mes darome Vilniuje, Lietuva klausė, kodėl ją nepakankamai remiame, bet mūsų vaidmuo buvo suvienyti.“
„Mums nereikia į dvi dalis pasidalijusios ES“, – teigė ambasadorė.
„Tuo pat metu mes turime absoliučiai aiškią nuomonę apie jėgos panaudojimą – tokį, koks jis buvo: didelės valstybės prieš mažą valstybę, turinčią pripažintas sienas, pažeidžiant teritorinį vientisumą“, – tvirtino ji ir aiškino: „Bet vėliau mes dirbome ES, siekdami prisidėti prie to, kad būtų suformuotas vieningas požiūris ir manome, kad iš esmės toks požiūris yra.“
Diplomatė pripažino, kad „jame esama niuansų“, tačiau pabrėžė, kad tai esąs „labai aiškus požiūris“ ir sakė mananti, kad „tokio požiūrio buvimas Rusiją truputį nustebino“.
„Galbūt jis nėra visiškai toks, kokio norėtų Lietuva ar Švedija ar Vokietija, bet svarbiausia, kad nuo ES viršūnių susitikimo (rugsėjo pradžioje – BNS) toks bendras požiūris yra“, – sakė M. Kärre.
Ambasadorė neneigė, kad prieš šį susitikimą būta diskusijų apie sankcijas Rusijai, tačiau sakė, kad per atsisveikinimo pokalbius su Lietuvos politikais jai pasirodę, kad „esama supratimo, jog būtina ieškoti konstruktyvaus sprendimo, negalima užtrenkti visų durų pokalbiuose su Rusija.“
„Man rodos, visi yra patenkinti pasiektu sprendimu ir dabar nori – nors niekas dar tiksliai nežino, kaip – rasti kelią atgal į normalius santykius su Rusija, kuri, reikia tikėtis, ateityje nesigriebs jėgos, kaip kad yra griebusis“, – sakė M. Kärre.
„Man atrodo, kad Lietuva buvo teisi – ir mes turbūt priklausome toms šalims, kurios įsitikino, kad ji buvo teisi – kai kalbėjo apie energetinio solidarumo ES svarbą“, – sakė ambasadorė.
