Anoniminiai šaltiniai tvirtina, kad tam esą spaudžia JAV, grasindamos atimti saugumo garantijas, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia: rinkimai bus įmanomi tik užtikrinus būtinas saugumo sąlygas ir pasiekus paliaubas.
Kiek realu, kad per artimiausius 3 mėnesius Ukrainoje būtų surengti rinkimai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
Ar vasario 24-ąją Zelenskis paskelbs apie rinkimus ir referendumą?
Kiek rimtas yra šis pasklidęs gandas, kad būtent vasario 24-ąją Ukrainos prezidentas galbūt paskelbs apie tai, jog bus surengti rinkimai ir referendumas dėl taikos plano?
A. Medalinskas: Čia yra mažiausiai du klausimai. Pirmas klausimas – ar tikrai yra galvojama, kad jeigu įvyks susitikimas kitą savaitę Amerikoje, kur važiuos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis ten sutiks su reikalavimais atiduoti Rusijai Donbasą, ta prasme, visą Donbasą, įskaitant tą dalį, kurią kontroliuoja Ukraina?
Galbūt, jeigu iš tikrųjų yra susitarimas, kad Donaldas Trumpas yra pasakęs, jog saugumo garantijas suteiks dar prieš pasirašant tą susitarimą su Vladimiru Putinu. Dabartiniu metu jokio panašaus dalyko horizonte nesimato, bet paaštrėjo klausimas dėl Donbaso kaip laisvos ekonominės zonos.
Kaip sako Ukrainos, o kiek mačiau, ir Rusijos analitikai – toks klausimo sprendimas netinka nei Ukrainai, nei Rusijai, tad čia yra klausimas, galbūt, vėlgi čia turime labai stipriai sakyti žodį „galbūt“, tai yra interpretuojamas dalykas, kad tai nėra koks nors Ukrainos sutikimas atiduoti Donbasą, bet tai yra tos laisvos ekonominės zonos kūrimas, kuriame, akivaizdu, Rusija tada irgi turi turėti tam tikrą tarptautinę kontrolę, įskaitant Jungtinių Valstijų kontrolę Donbaso klausimu.
Bet kuriuo atveju, dabar kol kas tokių dalykų tikrai dar nesimato ir mes čia galėsime daryti kokius nors sprendimus tik po kitos savaitės vidurio susitikimo Amerikoje, jeigu iš tikrųjų taip klausimas bus keliamas dėl to Donbaso atidavimo.
Antras klausimas, kuris yra labai svarbus, tai būtent saugumo garantijos. Saugumo garantijos yra pats kertinis klausimas, kurį Ukraina kelia, ir, atvirai pasakius, aš visiškai tai suprantu, nes dar per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kalbėjau, kad pats svarbiausias klausimas yra Ukrainos saugumo garantijos, jeigu yra pasiekiamas taikos susitarimas.
Na, tada tikėjausi, kad tai vis dėlto gali būti tas nubrėžtas kelias NATO Vilniuje, kuris, deja, nebuvo nubrėžtas. Dabar kalbama apie saugumo garantijas pagal NATO 5-ąjį straipsnį, bet nelabai aiškus jo įgyvendinimas.
Jau girdėjome, kad kai kurios Vakarų šalys, pavyzdžiui, ta pati Suomija, kuri šiaip jau labai palaiko Ukrainą ir jau stipriai nutolo nuo pačios „finlandizacijos“ varianto stodama į NATO, pareiškė labai didelį skepticizmą, kaip čia tas 5-asis straipsnis gali būti taip panaudotas, taigi saugumo garantijų klausimas yra pats pagrindinis.
Aš jį netgi statyčiau stipriau už teritorijų klausimą dabar, o ne saugumo garantijas pasirašius susitarimą, žinant Rusijos prieštaravimą. Visa kita, kas parašyta „Financial Times“, kalbant apie tą mechanizmą, tai yra tai, kad jeigu pasiekiamas taikos susitarimas, tas susitarimas gali eiti kaip referendumas ir tuo metu gali būti rengiami rinkimai.
Paliaubos „rinkimų dienoms“: kas garantuos saugumą?
Tiems rinkimams, kaip Zelenskis sako, reikėtų, kad būtų paliaubos. Ar reikėtų tikėtis, kad toms dienoms, kai vyksta rinkimai, paskelbiamos paliaubos ir reikėtų pasitikėti, kad Rusija čia neapšaudys prie balsadėžių einančių gyventojų? Kaip tai įvykdyti praktiškai?
A. Medalinskas: Ne, visa tai, ką aš iki šiol sakiau, tai yra tas pats modelis, kuris reiškia: pasiekiamas susitarimas dėl taikos ir po 3 ar 6 mėnesių bus rinkimai. Čia vienas esminių klausimų yra: ką daryti su išvykusiais asmenimis, kaip čia visą organizuoti tą procesą? Tai jie sako, kad 6 mėnesiai. Galbūt gali būti ir 3 mėnesiai, apie kuriuos kalbame.
Bet kuriuo atveju, eina kalba apie pasibaigusį karą, pasiekus taikos susitarimą, ne kokias nors laikinas paliaubas, ne kokias nors energetines paliaubas ar dar ką nors panašaus, bet paskelbtą taikos procesą.
Nes tie argumentai, kaip buvo sakoma, kad prezidentas Petro Porošenka buvo rinktas, nors tuo metu Donbase irgi buvo tas vadinamas hibridinis karas Rusijos – jie neišlaiko kritikos. Viena vertus, eina kalba, kad ten tikrai buvo pakankamai nedidelėje teritorijoje tie visi dalykai, lyginant su dabar Ukraina, ir tada tas vadinamas hibridinis karas ir lietė tik tą nedidelę teritoriją.
Dabar karas, jeigu kas nors pasakytų, kad čia mes paskelbiame, na, ta prasme, kad nėra paskelbiamas susitarimas, bet tiesiog pasakoma, kad nutrauksime ugnį – tai tas karas giliai liečia kiekvieną Ukrainos miestą.
Raketos ir dronai gali atskristi į bet kurį Ukrainos miestą, vadinasi, liečia visą šalį. Tai visoje šalyje užtikrinti šį procesą tikrai vargu ar įmanoma, nebent mes patikėsime tais argumentais, kad Putinas nori taikos, kaip sako Trumpas, kad jis išvis jau tokiu taikos balandžiu tampa ir panašiai.
Bet ir tai, vis tiek eina kalba, kaip supranta Ukraina, kaip supranta Ukrainos Vakarų partneriai, iš tikrųjų eina kalba apie kokius nors rinkimus jau pasirašius taikos susitarimą.
Ir visa tai, kad tik 10 proc. ukrainiečių mano, kad rinkimai galėtų būti arba turėtų būti surengti prieš paliaubas – tai net palaikymo nebūtų tam, kad jie būtų surengti karo padėties metu, kam ir įstatymai prieštarauja, aišku.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
