Koronaviruso situacija:
* Lietuvoje per parą nustatyti 426 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė septyni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 935 COVID-19 pacientai, iš jų 77 – reanimacijoje. Nacionalinė laboratorija pranešė, kad šalyje nustatyti dar 25 britiškos atmainos koronaviruso atvejai. Mokslininkų teigimu, ši atmaina pavojinga tuo, kad visuomenėje gali plisti sparčiau. Prie Vyriausybės suburta Ekspertų taryba pasiūlė Vyriausybei kol kas neatlaisvinti karantino suvaržymų. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų šalyje šiuo metu siekia 250, Latvijoje – 493, Estijoje – 1072.
* COVID-19 patvirtinta Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Valdemarui Rupšiui. Kariuomenės vadas jaučiasi gerai, saviizoliacijoje jis buvo nuo praėjusios savaitės pabaigos, nustačius kontaktą su COVID-19 sirgusiu asmeniu.
* Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pranešė jau gavusi kiek mažiau nei pusę iš 300 tūkst. įsigytų greitųjų antigeno testų, jie skirstomi į testavimo vietas.
* Prancūzija pakeitė savo sprendimą ir leido naudoti „AstraZeneca“ vakciną vyresniems nei 65 metų žmonėms.
* Vokietijos kanclerė Angela Merkel siūlo nuo kitos savaitės šiek tiek sušvelninti karantiną – leisti dviejų namų ūkių susitikimus iki penkių suaugusiųjų, leisti atsidaryti gėlių parduotuvėms, knygynams ir sodininkų parduotuvėms. Vokietijos žemių premjerai su kanclere šį projektą svarstys trečiadienį.
* Socialinis tinklas „Twitter“ pranešė, kad žymės klaidinančias žinutes apie vakcinas nuo koronaviruso ir įspės tokią dezinformaciją skleidžiančius vartotojus, o šiems darant pakartotinius pažeidimus, jie bus visam laikui blokuojami.
Algų kilimas. Praėjusiais metais dėl pandemijos Lietuvoje sumažėjo dirbančiųjų skaičius, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo panašiai sparčiai kaip ir ankstesniais metais – 13 proc., pranešė „Sodra“. Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų pajamos „į rankas“ vidutiniškai siekė 935 eurus, arba 13,3 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Nauja metodika. Energetikos ministerija vyriausybinei komisijai pristatė naują Baltijos šalių elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką, kuri užkardytų Astravo AE pagamintos elektros patekimą į Baltijos šalis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi su Latvija ir Estija dėl jos susitarti iki liepos. D. Kreivys pareiškė, kad nepavykus susitarti Lietuva pasiliktų teisė taikyti „teisines ir technines priemones“, tačiau jų nedetalizavo.
Tyrimas Utenoje. Prokuratūra paskelbė atmetusi versiją, kad praėjusią savaitę negyvas parke rastas Utenos savivaldybės administracijos direktorius Audrius Remeikis galėjo tapti nusikaltimo auka.
Represijos Baltarusijoje. Baltarusijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes žurnalistei ir gydytojui, apkaltintiems atskleidus konfidencialius duomenis apie policijos areštuoto protestuotojo Ramano Bandarenkos mirties aplinkybes. Nepriklausomo naujienų portalo tut.by žurnalistei Kaciarynai Barysevič teismas skyrė pusmetį laisvės atėmimo, o gydytojui Arciomui Sarokinui – dvejus metus laisvės atėmimo, iš jų vienerius metus – lygtinai. Baltarusijos teisėsauga taip pat paskelbė opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos paiešką, ji su bendražygiais apkaltinta masinių neramumų kurstymu.
Sankcijos Rusijai. Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas septyniems aukšto rango Rusijos pareigūnams, o administracijos pareigūnai paskelbė priėję prie išvados, kad Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną apnuodijo Federalinė saugumo tarnyba FSB.
Lenkijos teismų sistema. Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Lenkijos priimta nauja Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo tvarka gali prieštarauti Europos Sąjungos teisei.
Aktyvisčių išteisinimas. Teismas Lenkijoje išteisino tris aktyvistes, kaltintas išniekinimu ir religinių jausmų įžeidimu. Jos 2019 metais sukūrė plakatus, kuriuose vietoje Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus aureolių panaudojo LGBT vaivorykštes. Teismas nusprendė, jog jos neturėjo tikslo įžeisti kieno nors religinius jausmus. Ši byla Lenkijoje buvo vertinama kaip žodžio laisvės išbandymas.
Tvirkinimo aukos. Nepriklausomos vaikų tvirkinimą Prancūzijos Katalikų Bažnyčioje tiriančios komisijos vadovas spaudos konferencijoje pareiškė, kad nuo 1950 metų šių nusikaltimų aukomis galėjo tapti iki 10 tūkst. nepilnamečių. Prancūzijos vyskupų konferencija 2018 metų lapkritį nusprendė suformuoti šią komisiją po bažnyčią sukrėtusių pedofilijos bylų.
Kinijos milijardieriai. Bumas akcijų biržoje bei naujų įmonių listingavimai Kinijoje praėjusiais metais „pagimdė“ 259 naujus milijardierius – daugiau nei visame pasaulyje kartu sudėjus, rodo tyrimų įmonės „Hurun“ sudarytas sąrašas. Kinija tapo pirmąja šalimi, turinčia per tūkstantį milijardierių. Antroje vietoje esančiose Jungtinėse Valstijose pernai atsirado 70 naujų milijardierių, o bendras skaičius padidėjo iki 696.
Emisijų sugrįžimas. CO2 emisijos pasaulyje grįžta į priešpandeminį lygį bei kelia grėsmę užsibrėžtiems klimato kaitos mažinimo tikslams, perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra. „Jei vyriausybės nesiims staigių, teisingų veiksmų energetinėje politikoje, gali kilti rizika istorinei galimybei – paversti 2019-uosius metais, kuomet globalios emisijos pasiekė galutinį piką“, – perspėjo agentūra.
Nigerijos moksleivės. Iš internatinės mokyklos pagrobtos 279 Nigerijos moksleivės buvo paleistos ir sugrįžo į saugias patalpas bei gerai jaučiasi.
Susirėmimai Mianmare. Mianmaro pajėgos prieš protestuotojus panaudojo kovinius šaudmenis bei ašarines dujas, mažiausiai trys žmonės susirėmimo metu buvo sunkiai sužeisti. Neramumai šalyje tęsiasi nuo vasario 1-osios, kai valdžią perėmė karinė chunta.
