Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
normalioj valstybej uz tai butu teisiamas, o musu suknistoj landzberginej litvoj siuloma drausmine nuobauda taikyti?
Juokingai skamba - :valstybės kontrolė nustatė" - Grinevičiūtės publika prieš gerus metus nustatė, o ne kontrolė.Įdomiai pas mus gaunasi: valstyės kontrolė, prokuratūra pradeda dirbti tik po Grinevičiūtės.
Įtariu, kas lojalumo taškus Kėvišas pats sau pasirašė. Mane labiau domintų iš ko pastayti Kėvišo palociai Laurų kvartale, šalia maximinių vyrukų. Kaina, kaip rodė per TV virš 2 milijonų. Tai palyginus su Kėvišo alga nesigauna niekaip. Va čia ir reikia tirt, už kokius pinigus kiekviena vinis nupirkta.
kuo daugiau zmogus gero padare, tuo labiau juodinamas, laikykis kevisai, tu nugalesi
2010 04 19
Atviras laiškas dėl pastaruoju metu eskaluojamos informacijos apie Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą
Pastaruoju metu vykdomas LNOBT generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo puolimas papiktino daugelį teatre dirbančių ir kuriančių menininkų. Eskaluojamos frazės nepateikiant konkrečių faktų ar įrodymų, nesigilinant į esmę, tiesiog meluojant ar teigiant nepatikrintus dalykus.
Vadovauti teatrui G. Kėvišas buvo paskirtas 2002 m. liepą. Meno pasaulyje tai žinoma asmenybė, vienas geriausių Lietuvoje meno vadybininkų, tad su jo atėjimu į kolektyvą buvo siejama daug naujų idėjų ir siekių, reikšmingų meninių projektų. Ir tai pasitvirtino – bene ilgiausiai Nepriklausomybės metais teatre dirbančio vadovo G. Kėvišo vadovavimo laikas išsiskiria kaip ryškus ir dinamiškas.
Buvo tikimasi ir teatro rekonstrukcijos. Teatras atidarytas 1974 m., scenos įrangą jame montavo Vokietijos kompanija SBS. Ši solidi firma sėkmingai dirba jau beveik šimtą metų, yra pastačiusi Europoje ne vieną teatrą. Paskelbus renovacijos konkursą, vokiečiai stebėjosi, kad mūsų scenos įranga apskritai dar veikia, nes Europos teatrai panašias rekonstrukcijas atlieka kas 15–20 metų. Turint tai omenyje, galima sakyti, kad didžiausias Lietuvos nacionalinis teatras scenos įrangą eksploatavo du kartus ilgiau – tol, kol techniniam personalui tapo tiesiog nesaugu dirbti, o artistams – pavojinga būti scenoje. Rekonstrukcija buvo būtina ir neišvengiama.
Ir ne vien scenos. Pro fojė langus švilpavo vėjai, salėje buvo lopomos kėdės... Teatro rekonstrukcija buvo pradėta 2003 m. ir vyko nuolat, nenutraukiant sezono metu rodomų spektaklių. Salėje buvo pakeistos kėdės ir grindų danga, kas smarkiai pagerino akustiką, fojė pakeisti langai, dėl ko iš karto sumažėjo šildymo sąnaudos, paklota nauja kiliminė danga ir t. t. Šiuos pokyčius pastebėjo ir įvertino teatro žiūrovai. Tačiau tai, ką mato žiūrovai, – tik nedidelė dalis to, kas turi padėti teatrui sėkmingai funkcionuoti.
Svarbiausia teatro vieta – scena. Todėl 2006 m. buvo pradėti rekonstruoti scenos mechanizmai. Visus pakeitimus vertina ir vertins šioje scenoje dirbantys ir šiai scenai kuriantys menininkai. Sumontuotos specialios grindys baleto spektakliams, apie kurias Maskvos didžiojo teatro solistai, šokę geriausiose pasaulio scenose, 2009 m., savo gastrolių mūsų teatre metu, sakė, kad tai vienos geriausių grindų, ant kokių jiems yra tekę šokti. Tokios pat specialios grindys įrengtos ir baleto repeticijų salėje.
Rekonstrukcija įgalino statyti aukščiausio meninio lygio spektaklius. Per šiuos beveik aštuonerius G. Kėvišo vadovavimo kolektyvui metus teatre įvyko 40 premjerų. Tarp jų – operų Žydė, Skrajojantis olandas, Madam Baterflai, Pasija pagal Joną, Karmen, Figaro vedybos, baletų Rusiškasis Hamletas, Ana Karenina, M. Petipa šedevrų ir kt. ryškių kūrinių pastatymai. Jų statytojai – pasaulyje pripažinti kūrėjai: Oskaro laureatas Anthony Minghella, Robertas Willsonas, Chen Shi-Zhengas, Francesca Zambello ir kt. Didžiuojamės pastatytais nacionaliniais veikalais – operomis Lokys, Ugnis ir tikėjimas, Dalia, Bruknelė, baletais Acid City, Dezdemona. Žymiausi lietuvių režisieriai, gyvenantys Lietuvoje ir už jos ribų, turėjo galimybę teatro scenoje statyti naujas operas. Tarp jų – Dalia Ibelhauptaitė, Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius, Gintaras Varnas, Gytis Padegimas. Tarptautinius standartus atitinkanti scenos įranga įgalino kurti pasaulinius, aukščiausio meninio lygio pastatymus. Lietuvos teatras pirmą kartą kaip lygiavertis partneris dalyvavo tarptautiniuose koprodukciniuose pastatymuose su Anglijos nacionaline opera, Paryžiaus Châtelet, Madrido Teatro Real, Niujorko Metropolitan Opera ir kt. teatrais. Mūsų teatras tapo žinomu ir gerbiamu Europos operos bendrijos nariu. Didžiuojamės ir džiaugiamės galėdami dalyvauti šiame kūrybos procese, tai įvertino ir gausūs teatro lankytojai.
Deja, vertinant teatro veiklą, šie laimėjimai ir darbo rezultatai nutylimi. Rekonstrukcija tapo dingstimi susidoroti su kūrybiškai dirbančiu vadovu. Daugiau kaip metus vyksta tyrimas. Atitinkamoms instancijoms pateikti visi prašomi dokumentai, įrodantys rekonstrukcijos lėšų panaudojimo skaidrumą. Teatro iniciatyva UAB Ernst & Young Baltic 2009 m. atliko nepriklausomą auditą, kurio nepriklausomo vertinimo ataskaitoje nepateikta jokių pastabų dėl nepagrįsto rekonstrukcijos darbams skirtų lėšų panaudojimo. Teatre dirbo Valstybės kontrolė, vyksta prokuratūros tyrimas, atsakysiantis į visus kilusius klausimus.
Pasitikėkime teisėsauga, netrukdykime jai. Teisėsaugininkai kaltinimų G. Kėvišui nepateikė ir įtariamuoju jo nepaskelbė, tačiau vis tiek eskaluojami jokiais įrodymais nepagrįsti kaltinimai.
Teatro kolektyvas pasitiki savo vadovu ir palaiko jį. Visi nori dirbti savo darbą, kurti ir nebūti trukdomi skleidžiamos informacijos negatyvizmo.
Kad teatras galėtų normaliai gyvuoti, rekonstrukcija buvo būtina. Džiaugiamės jos metu atliktais patobulinimais, leidžiančiais mums siekti vis aukštesnės meninės kokybės, kurti techniškai sudėtingesnius spektaklius ir atitikti pasaulinius standartus.
Robertas Šervenikas, LNOBT muzikos vadovas, Nacionalinės premijos laureatas
Česlovas Radžiūnas, LNOBT choro meno vadovas
Tatjana Sedunova, LNOBT baleto meno vadovė
Martynas Staškus, LNOBT dirigentas
Sigutė Stonytė, LNOBT solistė, Nacionalinės premijos laureatė
Vytautas Juozapaitis, LNOBT solistas, Nacionalinės premijos laureatas
Virgilijus Noreika, solistas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas
Eimuntas Nekrošius, režisierius, Nacionalinės premijos laureatas
Gintaras Rinkevičius, dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas
Dalia Ibelhauptaitė, režisierė
Modestas Pitrėnas, dirigentas
Asmik Grigorian, LNOBT solistė
Eligijus Butkus, LNOBT baleto solistas
Olga Konošenko, LNOBT baleto solistė
Viktoras Vyskupaitis, LNOBT scenos įrenginių techninis direktorius
Levas Kleinas, LNOBT vyriausiasis šviesų dailininkas
2010 04 07
Atviras laiškas dėl pastaruoju metu eskaluojamos informacijos apie Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą
Pastaruoju metu vykdomas LNOBT generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo puolimas papiktino daugelį teatre dirbančių ir kuriančių menininkų. Eskaluojamos frazės nepateikiant konkrečių faktų ar įrodymų, nesigilinant į esmę, tiesiog meluojant ar teigiant nepatikrintus dalykus.
Vadovauti teatrui G. Kėvišas buvo paskirtas 2002 m. liepą. Meno pasaulyje tai žinoma asmenybė, vienas geriausių Lietuvoje meno vadybininkų, tad su jo atėjimu į kolektyvą buvo siejama daug naujų idėjų ir siekių, reikšmingų meninių projektų. Ir tai pasitvirtino – bene ilgiausiai Nepriklausomybės metais teatre dirbančio vadovo G. Kėvišo vadovavimo laikas išsiskiria kaip ryškus ir dinamiškas.
Buvo tikimasi ir teatro rekonstrukcijos. Teatras atidarytas 1974 m., scenos įrangą jame montavo Vokietijos kompanija SBS. Ši solidi firma sėkmingai dirba jau beveik šimtą metų, yra pastačiusi Europoje ne vieną teatrą. Paskelbus renovacijos konkursą, vokiečiai stebėjosi, kad mūsų scenos įranga apskritai dar veikia, nes Europos teatrai panašias rekonstrukcijas atlieka kas 15–20 metų. Turint tai omenyje, galima sakyti, kad didžiausias Lietuvos nacionalinis teatras scenos įrangą eksploatavo du kartus ilgiau – tol, kol techniniam personalui tapo tiesiog nesaugu dirbti, o artistams – pavojinga būti scenoje. Rekonstrukcija buvo būtina ir neišvengiama.
Ir ne vien scenos. Pro fojė langus švilpavo vėjai, salėje buvo lopomos kėdės... Teatro rekonstrukcija buvo pradėta 2003 m. ir vyko nuolat, nenutraukiant sezono metu rodomų spektaklių. Salėje buvo pakeistos kėdės ir grindų danga, kas smarkiai pagerino akustiką, fojė pakeisti langai, dėl ko iš karto sumažėjo šildymo sąnaudos, paklota nauja kiliminė danga ir t. t. Šiuos pokyčius pastebėjo ir įvertino teatro žiūrovai. Tačiau tai, ką mato žiūrovai, – tik nedidelė dalis to, kas turi padėti teatrui sėkmingai funkcionuoti.
Svarbiausia teatro vieta – scena. Todėl 2006 m. buvo pradėti rekonstruoti scenos mechanizmai. Visus pakeitimus vertina ir vertins šioje scenoje dirbantys ir šiai scenai kuriantys menininkai. Sumontuotos specialios grindys baleto spektakliams, apie kurias Maskvos didžiojo teatro solistai, šokę geriausiose pasaulio scenose, 2009 m., savo gastrolių mūsų teatre metu, sakė, kad tai vienos geriausių grindų, ant kokių jiems yra tekę šokti. Tokios pat specialios grindys įrengtos ir baleto repeticijų salėje.
Rekonstrukcija įgalino statyti aukščiausio meninio lygio spektaklius. Per šiuos beveik aštuonerius G. Kėvišo vadovavimo kolektyvui metus teatre įvyko 40 premjerų. Tarp jų – operų Žydė, Skrajojantis olandas, Madam Baterflai, Pasija pagal Joną, Karmen, Figaro vedybos, baletų Rusiškasis Hamletas, Ana Karenina, M. Petipa šedevrų ir kt. ryškių kūrinių pastatymai. Jų statytojai – pasaulyje pripažinti kūrėjai: Oskaro laureatas Anthony Minghella, Robertas Willsonas, Chen Shi-Zhengas, Francesca Zambello ir kt. Didžiuojamės pastatytais nacionaliniais veikalais – operomis Lokys, Ugnis ir tikėjimas, Dalia, Bruknelė, baletais Acid City, Dezdemona. Žymiausi lietuvių režisieriai, gyvenantys Lietuvoje ir už jos ribų, turėjo galimybę teatro scenoje statyti naujas operas. Tarp jų – Dalia Ibelhauptaitė, Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius, Gintaras Varnas, Gytis Padegimas. Tarptautinius standartus atitinkanti scenos įranga įgalino kurti pasaulinius, aukščiausio meninio lygio pastatymus. Lietuvos teatras pirmą kartą kaip lygiavertis partneris dalyvavo tarptautiniuose koprodukciniuose pastatymuose su Anglijos nacionaline opera, Paryžiaus Châtelet, Madrido Teatro Real, Niujorko Metropolitan Opera ir kt. teatrais. Mūsų teatras tapo žinomu ir gerbiamu Europos operos bendrijos nariu. Didžiuojamės ir džiaugiamės galėdami dalyvauti šiame kūrybos procese, tai įvertino ir gausūs teatro lankytojai.
Deja, vertinant teatro veiklą, šie laimėjimai ir darbo rezultatai nutylimi. Rekonstrukcija tapo dingstimi susidoroti su kūrybiškai dirbančiu vadovu. Daugiau kaip metus vyksta tyrimas. Atitinkamoms instancijoms pateikti visi prašomi dokumentai, įrodantys rekonstrukcijos lėšų panaudojimo skaidrumą. Teatro iniciatyva UAB Ernst & Young Baltic 2009 m. atliko nepriklausomą auditą, kurio nepriklausomo vertinimo ataskaitoje nepateikta jokių pastabų dėl nepagrįsto rekonstrukcijos darbams skirtų lėšų panaudojimo. Teatre dirbo Valstybės kontrolė, vyksta prokuratūros tyrimas, atsakysiantis į visus kilusius klausimus.
Pasitikėkime teisėsauga, netrukdykime jai. Teisėsaugininkai kaltinimų G. Kėvišui nepateikė ir įtariamuoju jo nepaskelbė, tačiau vis tiek eskaluojami jokiais įrodymais nepagrįsti kaltinimai.
Teatro kolektyvas pasitiki savo vadovu ir palaiko jį. Visi nori dirbti savo darbą, kurti ir nebūti trukdomi skleidžiamos informacijos negatyvizmo.
Kad teatras galėtų normaliai gyvuoti, rekonstrukcija buvo būtina. Džiaugiamės jos metu atliktais patobulinimais, leidžiančiais mums siekti vis aukštesnės meninės kokybės, kurti techniškai sudėtingesnius spektaklius ir atitikti pasaulinius standartus.
Robertas Šervenikas, LNOBT muzikos vadovas, Nacionalinės premijos laureatas
Česlovas Radžiūnas, LNOBT choro meno vadovas
Tatjana Sedunova, LNOBT baleto meno vadovė
Martynas Staškus, LNOBT dirigentas
Sigutė Stonytė, LNOBT solistė, Nacionalinės premijos laureatė
Vytautas Juozapaitis, LNOBT solistas, Nacionalinės premijos laureatas
Virgilijus Noreika, solistas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas
Eimuntas Nekrošius, režisierius, Nacionalinės premijos laureatas
Gintaras Rinkevičius, dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas
Dalia Ibelhauptaitė, režisierė
Modestas Pitrėnas, dirigentas
Asmik Grigorian, LNOBT solistė
Eligijus Butkus, LNOBT baleto solistas
Olga Konošenko, LNOBT baleto solistė
Viktoras Vyskupaitis, LNOBT scenos įrenginių techninis direktorius
Levas Kleinas, LNOBT vyriausiasis šviesų dailininkas
2010 04 07
Gera gyventi, o gerai gyventi - dar geriau.Kam buvo reikalingas tas neaiškus milijonas?Ogi kad prokurorai tylėtų.Pas mus kalėjimuose tik vištvagiai ir kitokia smulkmė sėdi.Rykliams įstatymai negalioja.Jei visus sukčius reikėtų uždaryti, kalėjimuose seniai vietos būtų per maža.Tad vyksta pasiskirstymas - kas į Pravieniškes, kas - į Laurų gatvę, Turniškių kvartalą.Sietas gerai sijoja, ponai.Ir visus pensininkus be skatiko palikus, neužteks ižde lėšų, nes vagiama sparčiau, negu spėjama uždirbti.Šlovė bedančiams teismams ir genialiems sukčiams, stekenantiems valstybę.
Junkis į TAF
w.w.w.taf.lt
w.w.w.taf.lt
Net jei prokurorai ir juodu ant balto įrodys bei atiduos teismui medžiagą, esu įsitikinęs, kad nuo Gintulio galvos neprapuls nei vienas plaukas. Net tapęs VAOBT generaliniu ir toliau visiškai kontroliuoja Filharmoniją, Vilniaus festivalį, t.y. valdo iš esmės daugiau kaip 40% visų kultūrai skiriamų valstybės asignavimų apskritai. Kodėl taip yra, kas su juo, kas už jo - kitas klausimas, į kurį ne tik eiliniai mirtingieji, bet ir visos saugumo bei finansinių nusikaltimų tarnybos vargu bau ar galėtų atsakyti. Tiksliau, ar panorėtų :)
Kėvišas ne švaistė lėšas, o namą pasistatė uždaram prestižiniam kvartale :) Ir biškį skirtumas.
kas kad jis švaistė lėšas, bet nusikaltimo npadarė, prokuratūra jo tikrai neleis teisti.
Švaistūną G.Kėvišą siūloma bausti