„Po rudenį atliktos prostatos operacijos, kai man buvo pašalintas piktybinis navikas, iš socialinės darbuotojos reabilitacijoje išgirdau, kad man priklauso piniginė išmoka. Patarė kreiptis į savivaldybės socialinį skyrių. Kreipiausi į Vilniaus savivaldybės socialinį skyrių, rodžiau klinikų išduotą ekspertizės išrašą, kuriame nurodyta, kas daryta, kokio lygio diagnozė ir kokios yra lygiagrečios širdies ir kraujagyslių ligos.
Ir ką? Kadangi mano pensija 21 euru didesnė negu 480 eurų, man jokia išmoka nepriklauso, esu „turtingas“. Jeigu norėčiau kažkiek gauti socialinės išmokos, reikia pateikti visus čekius, kiek per visą laikotarpį išleidau gydymui. Po operacijos nelaikau šlapimo, vaikštau su sauskelnėmis. Bet kokios ligos atveju, o ypač šiuo laikotarpiu, be išlaidų neapsieinama.
Tokie yra Vilniaus m. savivaldybės patvirtinti savi biurokratiniai reikalavimai. Lengviau numirti, negu ieškoti tiesos. Tiesiog pasijutau psichologiškai ir morališkai pažemintas tokių biurokratinių reikalavimų. Žinau, kad rajonų savivaldybėms užtenka pristatyti iš ligoninės, kurioje gydomasi, ekspertizės pažymą, kurioje nurodyta visa ligonio istorija, nepriklausomai nuo pensijos dydžio. Norėtųsi, kad kažkas paprotintų savivaldybes ir jos protingiau žiūrėtų į onkologinius ligonius, ypač pensininkus“, – savo patirtimi dalinasi vilnietis Jonas.
Kodėl vienas paramą gauna, o kitas – ne?
Tokie ir panašūs klausimai dėl socialinių išmokų yra vieni dažniausių, kokių sulaukia onkologinius pacientus konsultuojantys Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) teisininkai.
Onkologinė liga atneša daug įvairių iššūkių, dažniausi iš jų – tai išaugusi finansinė našta dėl netekto darbingumo ar padidėjusių išlaidų, reikalingų gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui, papildomų pagalbos, ortopedinių priemonių įsigijimui. Tikslinės socialinės ir/ar finansinės pagalbos teikimas yra priskirtas savivaldybių kompetencijai, todėl kiek savivaldybių – tiek skirtingų tvarkų, jų nuostatų, taisyklių.
Pacientai yra linkę dalintis savo patirtimi sprendžiant jiems aktualius klausimus – ne išimtis ir valstybės teikiama finansinė pagalba. Sužinojus, kad analogiškoje situacijoje esantis asmuo, tačiau gyvenantis kitoje savivaldybėje finansinę paramą gauna, tuo tarpu kitam asmeniui sakoma, kad parama nepriklauso ar priklauso ne finansinė išmoka, o tik kompensacija, pateikus patirtas išlaidas įrodančius dokumentus, dažną apima neteisybės, nusivylimo jausmas, širdyje lieka kartėlis, rašoma pranešime spaudai.
POLA direktorė Neringa Čiakienė pažymi, kad detaliai apie šią problemą buvo diskutuota jau ne kartą tiek su politikais, tiek ministerijų, tiek savivaldybių lygiu. 2021 metais Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA), po diskusijos su POLA, buvo parengusi ir išplatinusi rekomendacijas visoms savivaldybėms, parengdama atnaujintą tvarkų sąvadą.
„Šiemet vėl skyrėme laiko ir detaliai peržiūrėjome visų savivaldybių vienkartinių išmokų tvarkas, peržiūrėdami, ar per pastaruosius trejus metus įvyko teigiamų pokyčių reglamentuojant šiuos itin pacientams aktualius klausimus, ar buvo atsižvelgta į LSA rekomendacijas. Deja, tenka apgailestauti, kad vis dar skiriasi vienkartinių išmokų skyrimo atvejai, vienkartinės išmokos forma, išmokų dydžiai ir jų diferencijavimas, reikalavimai paciento gaunamoms pajamoms bei pats vienkartinės išmokos skyrimo procesas“, – teigia N. Čiakienė.
Kaip gauti išmokas?
POLA peržiūrėtą savivaldybių vienkartinių išmokų skyrimo tvarkų reglamentavimas paskelbtas pacientų navigacijos sistemoje.
Kada skiriamos socialinės išmokos onkologiniams pacientams?
Visų pirma, svarbu pažymėti, kad vienkartinė išmoka yra papildoma individualaus pobūdžio socialinė parama, skirta finansinių sunkumų patiriantiems asmenims. Dalyje savivaldybių traktuojama, kad asmens liga yra pakankama sąlyga kreiptis socialinės paramos, tačiau didžiojoje dalyje savivaldybių papildomai vertinamos ir vidutinės asmens gaunamos pajamos. Analizės atlikimo metu reikalavimų pajamoms netaikė: Biržų r. sav., Druskininkų sav., Kalvarijos sav., Klaipėdos r. sav., Kupiškio r. sav., Pakruojo sav., Šakių r. sav., Šalčininkų r. sav., Telšių sav., Utenos r. sav., Zarasų r. sav., kurios laikytinos sektinais gerosios praktikos pavyzdžiais.
POLA pasisako už tai, kad apibrėžiant reikalavimus pajamoms būtų išlaikomos dvi sąlygos:
- galimybė kreiptis finansinės paramos būtų sudaroma visiems onkologine liga susirgusiems asmenims, nepakankant lėšų, numatyti, kad finansinės paramos gali kreiptis tie asmenys, kurių pajamos per mėnesį yra mažesnės nei 3 Vyriausybės remiamų pajamų (VRP) dydžio suma (528 eurai), papildomai numatant tam tikrą lankstumą, faktinį pajamų dydį vertinant ne griežtai, bet tam tikro procento ribose, siekiant išvengti tokių neretai pasitaikančių atvejų, kad žmogus nebegali kreiptis dėl jam taip reikalingos paramos, nes jo pajamų suma viršija, pvz., 50 centų.
- gaunamų pajamų vertinimas turėtų būti taikomas ne bendroms šeimos pajamoms, bet būtent sergančio asmens pajamoms – susirgus visos šeimos išlaidos ženkliai išauga, o pajamos sumažėja, be to, šis aspektas ypač aktualus drauge negyvenantiems, bet formaliai neišsituokusiems asmenims. Kaip rodo mūsų praktika, tokios situacijos nėra retos, liga visuomet ateina netikėtai, jos gydymas pareikalauja daug emocinių ir fizinių pastangų, o susitvarkyti teisinius ištuokos klausimus reikia ir jėgų, ir užtrunka pakankamai daug laiko, tuo tarpu finansinės paramos reikia čia ir dabar.
Kitas svarbus aspektas, apibrėžiantis galimybes gauti socialinę paramą susirgus, yra ligos tipas ir laikotarpis nuo ligos diagnozės nustatymo iki kreipimosi datos. 2021 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktose rekomendacijose visoms savivaldybėms buvo pasiūlyta apibrėžti, kad paramos būtų galima kreiptis per 12 kalendorinių mėnesių patyrus sunkias traumas, susirgus ar sergant kitomis sunkiomis ar lėtinėmis ligomis. Atlikus analizę, matome, kad tai, kas tai yra sunki ar lėtinė liga, vis dar traktuojama labai skirtingai, dalyje savivaldybių paramos gali kreiptis visi, kuriems buvo nustatyta onkologinė liga, o kitose – tik tie, kuriems liga buvo nustatyta pažengusioje stadijoje.
Savivaldybės, vienkartines išmokas skiriančios tik III-IV stadijos pacientams, nes vadovaujamasi Sunkių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. V-800: Anykščių r. savivaldybė, Kauno m. savivaldybė, Kauno r. savivaldybė, Klaipėdos r. savivaldybė, Kretingos r. savivaldybė, Raseinių r. sav., Visagino r. sav.
Savivaldybės, kuriose galimas vienkartinių išmokų skyrimas visiems onkologiniams pacientams, bet taip pat referuojama ir į Sunkių ligų sąrašą (pvz., ir dėl to diferencijuojamas išmokų dydis): Akmenės r. sav., Anykščių r. sav., Joniškio r. sav., Kelmės r. sav., Lazdijų r. sav., Marijampolės sav., Pakruojo r. sav., Panevėžio r. sav., Panevėžio r. sav., Plungės r. sav., Prienų r. sav., Radviliškio r. sav., Rokiškio r. sav., Skuodo r. sav., Šiaulių r. sav., Šilutės r. sav., Širvintų r. sav., Švenčionių r. sav., Ukmergės r. sav., Varėnos r. sav., Vilkaviškio r. sav.
Savivaldybės, kuriose nėra numatyta vienkartinių išmokų atskirai pažymint onkologinių susirgimų, bet galima kreiptis susirgus: Klaipėdos m. sav., Molėtų r. sav., Neringos sav., Palangos m. sav., Vilniaus r. sav. nėra numačiusios atskiros išmokos onkologiniams ligoniams, tačiau kompensuojamos vaistų, gydymo išlaidos visiems ligoniams, įskaitant ir onkologinius pacientus. Savivaldybės, kuriose nėra numatyta skirti vienkartinių išmokų susirgusiems: Tauragės ir Jurbarko raj. savivaldybės nenumačiusios vienkartinių išmokų nei onkologiniams pacientams, nei ligos atveju.
POLA pasisako už tai, kad tikslinės paramos galėtų kreiptis visi onkologine liga susirgę asmenys, nepriklausomai nuo to, kurioje stadijoje ji buvo nustatyta. Sąsaja su Sunkių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. V-800, yra ydinga, kadangi minėtas įsakymas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą buvo priimtas visai kitu tikslu – įgyvendinant Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, todėl šis sąrašas neturėtų būtų naudojamas apibrėžti sąlygas kitoms lengvatoms ar socialinei paramai gauti.
Pažymėtina, kad daugelis savivaldybių išmokas sieja su taikomu aktyviu gydymu, tačiau apibrėžia skirtingą laikotarpį, pvz., Kazlų Rūdos sav. nustačiusi, kad tikslinė išmoka skiriama asmenims, kuriems per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas; Marijampolės r. sav. nustačiusi, kad tikslinė pašalpa skiriama sergantiems onkologine liga – jeigu per 12 mėn. iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas); Panevėžio m. sav. nustačiusi, kad išmoka skiriama susirgus ligomis, jei kreipiamasi per 36 mėn. nuo šių aplinkybių atsiradimo. Dažniausiai apibrėžta, kad pacientai gali kreiptis vieną kartą per 12 mėn., kai atitinka vienkartinių išmokų skyrimo kriterijus, pvz., Pasvalio r. sav. tuo atveju, kai pacientui taikomas aktyvus gydymas, jis gali kreiptis dėl vienkartinės išmokos vieną kartą per metus. Didžiojoje dalyje savivaldybių dažnis numatytas. Nenumatyta – Druskininkų sav., Joniškio r. sav., Pagėgių sav., Kretingos r., Rietavo sav., Vilkaviškio r. sav.
POLA pasisako už tai, kad aktyviame gydyme esantys asmenys paramos galėtų kreiptis vieną kartą per 12 mėn.
Kokia forma skiriamos vienkartinės išmokos?
Šiuo metu savivaldybės taiko skirtingus vienkartinių išmokų skyrimo mechanizmus, vienos savivaldybės vėžiu sergantiems pacientams skiria (i) paramą, nepriklausomai nuo paciento patirtų išlaidų ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų; (ii) kitos savivaldybės taiko modelį, kai yra kompensuojamos jau patirtos išlaidos, pvz., vaistams, medicininėms priemonėms, transportui, brangiems tyrimams ir kt., ir prašoma pateikti išlaidų faktą pagrindžiančius dokumentus; (iii) didžioji dalis savivaldybių nustato, jog onkologiniai pacientai gali kreiptis dėl paramos skyrimo arba išlaidų kompensavimo.
Pažymėtina, kad POLA ne kartą yra atkreipusi dėmesį ir siūliusi atsisakyti ydingos praktikos paramą susieti su kompensaciniu mechanizmu, kadangi (i) dalis asmenų dėl to praranda galimybes gauti paramą, t. y. reikalaujama, kad pacientai pateiktų dokumentus, pagrindžiančius jau patirtų išlaidų faktą, o dėl mažų pajamų jie tokių išlaidų patirti negali, pvz., kad įsigytų vaistų, apmokėtų brangų gydymą ir kt. (ii) reikalavimas pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus yra neproporcinga administracinė našta tiek sergantiems, tiek savivaldybėms. Parama turėtų būti skiriama kaip tikslinės lėšos, o ne išlaidų kompensacija.
Savivaldybės, taikančios kompensacijos mechanizmą, t. y. dengiamos jau patirtos išlaidos: Akmenės r. sav., Biržų r. sav., Joniškio r. sav., Kalvarijos sav., Kėdainių r. sav., Klaipėdos sav., Molėtų r. sav., Neringos m. sav., Prienų r. sav., Raseinių r. sav., Šiaulių m. sav., Širvintų r. sav., Švenčionių r. sav., Trakų r. sav., Ukmergės r. sav., Vilniaus m. sav., Visagino m. sav.
Kas lemia išmokų sumą, kaip jos diferencijuojamos?
Išmokų dydžiai vis dar skiriasi, priklausomai nuo savivaldybės, išliko išmokų diferencijavimas pagal ligos stadijas, pvz., III-IV ir I-II stadijos, aktyvus ar tęstinis gydymas. Taip pat yra skirtingos galimybės gauti kompensavimą už vaistus, gydymą, medicinines pagalbos priemones ir kt. POLA siūlymai – visose savivaldybėse taikyti artimus išmokų dydžius, nustatant minimalų BSI ar VRP. Taip pat siūlytina visoms savivaldybėms nustatyti alternatyvią galimybę pacientams kreiptis dėl tikslinės paramos, skirtos vaistų, maisto papildų, vitaminų, medicininių, techninės pagalbos priemonių (akiniai, inhaliatoriai, klausos aparatai, insulino pompos, kraujospūdžio matuokliai ir (ar) kitos priemonės), sveikatos priežiūros paslaugų, gydytojų konsultacijų, tyrimų, reabilitacijos paslaugų, odontologo paslaugų ir burnos sveikatai skirtų priemonių, įsigijimui/apmokėjimui, taikant ne mažesnę nei 3 VRP.
Kas gali kreiptis?
Asmuo (šeima), kurio gyvenamoji vieta yra deklaruota toje savivaldybėje bei parama savivaldybėje skiriama ir tiems, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Gyventojų registrą, patikrinus duomenis, surašius buities tyrimo aktą. Dėl pašalpos taip pat gali kreiptis ir kitas šeimos narys, globėjas (rūpintojas), jam atstovaujantis asmuo. Nemažai savivaldybių vis dar nėra aiškiai apibrėžusios, ar gali kreiptis tik asmuo, ar ir jo artimasis/įgaliotinis.
Onkologiniams pacientams ar jų artimiesiems kylant klausimų, neaiškumų, abejojant dėl išmokos (ne)skyrimo aplinkybių, kviečiame registruotis POLA teisinei konsultacijai, jos teikiamos nemokamai POLA kortelės turėtojams – registruotis el. paštu [email protected]; tel. +370 606 07257 arba internetu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
