Policija nuolat ragina žmones būti atsargiem, nepakliūti į sukčių pinkles, tačiau policijos suvestinėse ir žiniasklaidoje kone kasdien skelbiama apie dideles pinigų sumas apgavikams atidavusius žmones.
Visais laikais lengvų pinigų ištroškę sukčiai sugalvodavo būdų, kaip juos gauti. Sunkmečiu jie ypač aktyviai “dirba”, o ir vis atsiranda tokių naivuolių, kurie papuola į tuos pačius spąstus. Apgavikams net nereikia per daug sukti galvos, kaipgi apmulkinus kokį patiklų žmogelį – puikiai veikia jau seniai sugalvoti metodai: apsimesti policininkais, pranešančiais apie artimųjų įvykdytas avarijas, socialiniais darbuotojais, norinčiais padėti vienišiems senukams, paslaugiais darbuotojais, dalijančiais prekybos centrų organizuotose loterijos laimėtus prizus.
“Seniūnijos darbuotojos” pavogė 600 litų
Kaunietė Aldona V. (72 m.) savęs patiklia niekada nelaikė, tačiau nuo sukčių nukentėjo jau antrą kartą. Viena daugiabutyje gyvenanti, visą gyvenimą pedagoginį darbą dirbusi moteris verčiasi sunkiai, tačiau iš savo užsidirbtos ir našlės pensijos, kurią gauna nuo tada, kai prieš 6 metus mirė jos vyras, Aldona sugeba atsidėti santaupų ir juodai dienai. Menkiems savo poreikiams neišleidžia nė pusės gaunamų pinigėlių, o kitus sėkmingai išslapsto namuose. Bankais moteris nepasitiki, tad niekada pinigų ten nelaikė ir net po to, kai antrą kartą prarado nemažą sumą pinigų, santaupų į banką nešti nežada.
Pirmą kartą nuo sukčių moteris nukentėjo prieš 2 metus. Vieną rytą į jos duris pasibeldė dvi moterys ir, prisistačiusios seniūnijos darbuotojomis, pasiteiravo, ar vienišai senutei nereikia jokios pagalbos. Mandagi Aldona pakvietė viešnias į vidų ir pavaišino kava. „Abi buvo labai tvarkingos, gana jauno amžiaus, bet labai mandagios ir nuolat klausinėjo, ar man nereikia kokių namų apyvokos daiktų ar šiaip kokių prekių. Patikinau jas, kad viską, ko man reikia, jau turiu ir artimiausiu metu nežadu nieko įsigyti. Jos padėkojo už kavą, pagyrė sutvarkytus namus ir, ant popieriaus lapelio užrašiusios telefono numerį, kurio galiu paskambinti, jeigu ko nors prireiktų, išėjo”, – prisiminė A. Vilūnienė.
„Darbuotojoms” išėjus, pensininkė, apimta negeros nuojautos, nusprendė patikrinti sofoje, ant kurios sėdėjo viešnios, tebėra tarp ranktūrio ir atlošo paslėpti į plastikinį maišelį suvynioti pinigėliai. Tačiau nei maišelio, nei jame buvusių 600 litų A. Vilūnienė nerado...
„Iš pradžių maniau, kad galbūt pati padėjau juos kitur ir pamiršau, tačiau ilgai mąsčiau ir nusprendžiau, kad tos dvi moterys buvo paprasčiausios apsimetėlės ir mane apvogė”, – pasakojo Aldona.
Tąkart pensininkė sako greitai pamiršusi skriaudą, mat dingo ne visos santaupos, o tik jų dalis, bet po to įvykio nusprendė daugiau niekuo nepasitikėti. „Kartą buvo užėjęs jaunas vyras paprašyti iškeisti jam 500 litų smulkesnėmis kupiūromis tačiau kartą skaudžiai pamokyta, atsakiau, jog tiek pinigų neturiu ir niekuo negaliu padėti, - neseną įvykį prisiminė moteris. – Kai dabar pagalvoju, tas vyras greičiausiai norėjo įsitikinti, kad turiu santaupų”.
Rūpestingas anūkas
Prieš porą mėnesių vieną vakarą Aldona sulaukė skambučio. Kaimynės anūku prisistatęs vyrukas pranešė, esą senelei smarkiai pablogėjusi sveikata ir ji esanti išvežta į ligoninę. Girdi, jai nedelsiant reikia vaistų, kurie kainuoja tūkstantį litų, kitaip moteris mirs. „Iš tiesų sunerimau ir išsigandau, nes tai vienintelė kaimynė, su kuria aš draugauju, labai maloni moteris, ne kartą man pagelbėjusi. Kadangi jos anūkas, gyvenantis Jonavoje ir turintis šeimą, taip pat geras ir išsilavinęs žmogus, nė negalėjau įtarti, kad čia gali būti paslėpta klasta”, – sakė Aldona.
Vis dėlto moteris nusprendė užlipti iki dviem aukštais aukščiau gyvenančios kaimynės ir pasižiūrėti, ar tikrai jos nėra namuose. Kai durų niekas neatidarė, pensininkei išnyko abejonės ir ji nusprendė, kad kaimynei gelbėti reikia būtinai paskolinti pinigų.
Netrukus į Aldonos duris pasibeldė vaikinas ir prisistatė į ligoninę išvežtos kaimynės anūko geriausiu draugu. Kai pensininkė pasiteiravo, kodėl jis pats neatvykęs, „draugas” paaiškino, kad, girdi, anūkas budi prie senelės ligoninėje ir nenori jos palikti vienos. Pensininkė atidavė vaikinui 1 200 litų ir prisakė būtinai perduoti sergančiai kaimynei linkėjimų.
Kad vėl pakliuvo į sukčių paspęstas pinkles, moteris suprato kitos dienos vakare prie laiptinės sutikusi neva ligoninėje esančią kaimynę. Ši nustebo, išgirdusi, jog ji turėtų būti ligoninėje, ir sakė, jog jokių sveikatos sutrikimų nejaučianti, o namuose nebuvusi todėl, jog svečiavosi pas netoliese gyvenančius artimuosius. Kai moterys paskambino tikrajam anūkui, paaiškėjo, jog šis ne tik kad niekam neskambino, bet dargi buvo išvykęs į užsienį.
„Patikėjau sukčiumi todėl, kad jo baisūs pasakojimai lietė man brangius žmones, dėl kurių negaila jokių pinigų. O apsimetėliai turbūt puikiai viską žinojo ir buvo gerai apgalvoję visą planą”, – sakė pensininkė ir pridūrė, jog tokie žmonės yra daug labiau nelaimingi negu ji pati, netekusi pinigų.
Atidavė 34 500 litų
Kone rekordinė sukčių išviliota suma – 10 000 eurų. Juos apsimetėliai išviliojo irgi iš 72 metų kaunietės. Pagal seniai naudojamą metodą jos sūnumi apsimetęs vyras paskambino pensininkei ir „susijaudinęs“ ėmė pasakoti, esą per muštynes sudaužęs brangų kompiuterį. Iš „sūnaus” ragelį perėmė policininku prisistatęs asmuo ir pranešė, jog pensininkės sūnus sulaikytas ne tik dėl svetimo turto sugadinimo, bet ir dėl kūno sužalojimo. Esą jeigu kaunietė norinti išgelbėti savo sūnų, privalo sumokėti 7 000 litų.
Kol vieni sukčiai telefonu aiškino susijaudinusiai pensininkei įstatymus ir galimybę atlyginti žalą, į jos buto duris Sukilėlių prospekte jau beldėsi kitas apsimetėlis. Jam pensininkė atidavė 2 000 eurų.
Lengvu grobiu apsidžiaugę sukčiai nusprendė iš pensininkės išvilioti daugiau pinigų. Netrukus jie vėl paskambino ir pranešė, jog sužaloto žmogaus sveikata pablogėjo ir išgelbėti sūnui reikės daugiau pinigų... Kai prie durų slenksčio pasirodė dar du apgavikai, jiems moteris atidavė paskutines santaupas – 8 000 eurų...
Tik atidavusi pinigus pensininkė susivokė paskambinti sūnui ir paklausti jo, kas iš tikrųjų atsitiko. Išgirdusi, kad sūnus sveikas gyvas, nieko nesumušė ir nesugadino, pensininkė puolė gerti raminamųjų vaistų.
Laimėjai žaidime – sumokėk
Kitas ne mažiau populiarus mulkinimo būdas – mobiliuoju telefonu išsiuntinėti žmonėms žinutes, esą jie viename ar kitame žaidime laimėję pinigų ar daiktinių prizų, o vėliau už juos pareikalauti pinigų.
Tokia istorija patikėjo ir beveik 1 000 litų neteko 69 metų pasvalietė. Pavakare į pensininkės mobilųjį telefoną atėjo žinutė su pranešimu, neva “Ogminos” organizuojamame žaidime jos numeris tapo laimingas – laimėjo 1 000 litų ir mobilųjų telefoną. Moteris nedelsdama paskambino nurodytu numeriu, o atsiliepęs mandagaus balso jaunuolis ją patikino, jog ji iš tiesų laimėjusi, paprašė prisistatyti bei pasakyti namų adresą. Netrukus į pensininkės namų duris pasibeldė 2 vyrai ir moteris. Prisistatę “Ogminos” darbuotojais, jie paprašė duoti pinigų – esą tokios žaidimo taisyklės, norint gauti laimėtus prizus. Atidavusi 940 litų, moteris nebematė nei prizų, nei darbuotojų ir suprato esanti dar viena telefoninių sukčių auka.
Kita pensininkė patikėjo esanti neva „Topo centro” organizuotos akcijos laimėtoja ir sukčiams atidavė 400 litų. „Gavusi žinutę apsidžiaugiau laimėjimu ir nesuabejojau pranešimo tikrumu, mat prieš keletą dienų kaip tik „Topo centre” buvau pirkusi mikrobangų krosnelę, todėl pamaniau, jog iš tiesų galėjau laimėti”, – pasakojo apgauta kaunietė Liuda V. (68 m.). Paskambinusi nurodytu numeriu, ji taip pat išgirdo malonaus vyriškio balsą. Tas prisistatė „Topo centro” projektų vadovu ir patikino, jog moteris tikrai laimėjo, tačiau, norėdama gauti prizus, ji turėsianti sumokėti 400 litų, kuriuos vėliau atgaus... Turbūt visiems aišku, kad Liuda ne tik negavo jokių prizų, bet ir neatgavo nepažįstamam asmeniui atiduotų 400 litų.
Psichologai perspėja, kad sukčiai yra be galo gudrūs ir dažniausiai apie savo aukas būna surinkę nemažai informacijos, todėl iš tiesų gali atrodyti, jog artimas žmogus pakliuvo į bėdą. Specialistai pataria niekada nepasitikėti nepažįstamaisiais ir patikrinti, ar jų pasakojamos istorijos yra tiesa.
Na, o policijos pareigūnai pataria įvykus tokiam incidentui kuo skubiau kreiptis į policiją, mat nebaudžiami sukčiai vis labiau įžūlėja.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
