Strasbūre išnagrinėta buvusio Kaišiadorių prokuroro byla prieš Lietuvą davė pamoką ir kitiems Europos šalių teismams.
Kaip rašo dienraštis "Lietuvos rytas", antradienį Europos žmogaus teisių teisme viešai paskelbta, kad Lietuva pažeidė buvusio Kaišiadorių prokuroro Kęsto Ramanausko teisę į teisingą teismą ir priteisė jam sumokėti 30 tūkst. eurų visai patirtai žalai atlyginti, taip pat bylos išlaidoms padengti.
Pernai pavasarį K.Ramanausko bylą prieš Lietuvą kaip itin svarbią viešame posėdyje nagrinėjo Didžioji 17 teisėjų kolegija.
Šiuo metu advokato praktika besiverčiantis 41 metų K.Ramanauskas prieš septynerius metus buvo nuteistas kalėti dvejus metus už 2,5 tūkst. JAV dolerių kyšio ėmimą. Vėliau paaiškėjo, kad paimti kyšį jį įkalbėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotojas.
Strasbūro teismas nustatė, kad STT darbuotojo ir vaikystės bičiulio veiksmai neabejotinai turėjo įtakos K.Ramanauskui apsispręsti daryti nusikaltimą, už kurį jis buvo nuteistas. Be to, nėra jokių faktų, rodančių, kad tuometis prokuroras būtų šį nusikaltimą padaręs be jų įsikišimo.
Anot šiuo metu advokatu Kaišiadoryse dirbančio K.Ramanausko, specialiosios tarnybos kyšiu pavertė jo paskolą. Tuo metu jis norėjęs nusipirkti trijų kambarių butą ir neturėjęs pinigų 5 procentų pirminiam įnašui, todėl jų pasiskolinęs.
K.Ramanauskas neprašė teismo pinigų, nes jam buvo svarbu moralinis atlygis. Jis jautėsi labai apjuodintas, neteko pajamų, atsisijojo draugai.
Lietuvos Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė išklausyti teismo sprendimo nutarė nevykti.
"Ant mūsų kailio buvo formuluojama precedentinė teisė. Nepasakyčiau, kad tai Lietuvai garbė, bet iki šiol Europos valstybių teismai galėjo remtis tik byla prieš Portugaliją, kur dėl provokacijos buvo pasisakyta nepakankamai išsamiai. Nuo šiol bus remiamasi lietuviška byla", - vakar "Lietuvos rytui" kalbėjo pareigūnė.
Pasak E.Baltutytės, Europos valstybių teismuose dar nėra pakankamai aišku, kaip pagal žmogaus teisių standartus elgtis su įrodymais, gautais taikant nusikalstamos veikos modelį.
Todėl buvo nutarta tai analizuoti byloje prieš Lietuvą. Taigi ši byla taps pamoka ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių teismams. Nuo šiol visi Europos valstybių teisėjai turės žinoti, kaip nustatyti, ar prieš žmogų buvo teisėtai taikytas nusikalstamos veikos modelis ir ar taip nebuvo provokuojama daryti nusikaltimą.
Panašių bylų, susijusių su Lietuvos teisėsaugos veiklos metodais, Žmogaus teisių teisme yra maždaug dešimt.
