„Šis nepasitikėjimas ponu A. Stončaičiu keliamas tik vienu vieninteliu klausimu, tai yra kaip minėjau, Valstybės saugumo departamente (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) yra slapta pažyma, kurioje minimi kažkokie galimi A. Stončaičio ryšiai su abejotinos reputacijos žmonėmis“, – antradienį Seime sakė jis.
„Tai yra faktas, kad tokia pažyma yra, pripažįsta ir VSD, ir STT, tačiau jie atsakė ir mūsų komisijai, net ir tiems, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, atsisakė pateikti tos pažymos turinį“, – pridūrė parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad komisijos nariai neturi pagrindo abejoti dėl to, kad A. Stončaičiui 2019 metais leidimas dirbti su slapta informacija galėjo būti išduotas neteisėtai.
„Komisija negavo tikrų faktinių aplinkybių, ar teisėtai, ar neteisėtai išduotas leidimas, ar turėjo tikrintis poligrafu, ar ne“, – sakė B. Matelis.
Pasak jo, Seimo Antikorupcijos komisija dirba su jautria informacija, todėl jai vadovaujantis asmuo neturi kelti abejonių dėl reputacijos.
„Mūsų komisija, kuri iš tiesų dirba su jautria informacija, atsidūrė tokioje keistoje situacijoje Žinome, kad tokia pažyma yra, bet mums su ja susipažinti neleidžia“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas.
Anot jo, A. Stončaičiui siūlytas kompromisas – atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus viešai surengus spaudos konferenciją, bet jis šį siūlymą atmetė.
„A. Stončaitis atsisakė išsklaidyti abejones, komisija mano, kad tokiu pirmininku negali pasitikėti“, – sakė B. Matelis.
Pats Antikorupcijos komisijos vadovas pabrėžė, kad leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija jam išduotas teisėtai, atlikus išsamų tyrimą.
Anot jo, prieš išduodant šį leidimą vertinamos visos pažymos ir surinkta medžiaga.
„Policijos departamentas ir Kriminalinės policijos biuras pagal kompetenciją tuo metu atliko patikrinimą, ir informacijos, dėl kurios galėtų kilti abejonių dėl mano asmens patikimumo, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo, nenustatė“, – tvirtino A. Stončaitis.
Jis priminė, kad ir VSD yra pažymėjęs, jog leidimas dirbti su slapta informacija išduotas laikantis įstatymų.
„Penki mėnesiai nuolatinio spaudimo man iš kai kai kurių valdančiosios daugumos kolegų atrodo ne kaip noras objektyviai išsiaiškinti, o paprasčiausias politinis pjudymas“, – kalbėjo politikas.
„Nenormalu, kai apie žmogų kaupiamos nieko nepagrįstos, melagingos istorijos, paminami visi moralės ir teisės principai“, – sakė jis.
A. Stončaitis melu vadino teiginius, kad jis atsisakė tikrintis poligrafu prieš išduodant leidimą dirbti slapta informacija.
„Tai, kad galimai atsisakiau tikrintis poligrafu, yra melas, nes sprendimo, kuriuo man skiriamas tyrimas poligrafu niekada nebuvo priimtas, nesu jo matęs nei buvau supažindintas“, – antradienį kalbėjo Seimo narys.
„Absoliutus melas yra ir tyčia skleidžiama žinia, kad kas nors galėjo tarpininkauti išduodant leidimą (...) Labai sunkiai įsivaizduočiau, kas ir kam tokį spaudimą galėtų padaryti“, – pridūrė jis.
Sausio viduryje septyni valdančiųjų atstovai, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.
Jam nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.
Portalas tyrime nurodė, kad net kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ši informacija įslaptinta. Dalis jos susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.
Antikorupcijos komisija anksčiau dėl to kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas. VSD atsakymuose nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.
Antradienį Seimas planuoja surengti slaptą balsavimą dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko atleidimą.
Seimo statutas numato, kad už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.
Valdantiesiems neužteko balsų atstatydinti Stončaitį
Valdantiesiems neužteko balsų antradienį iš pareigų atleisti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką demokratą Algirdą Stončaitį.
Per slaptą balsavimą už tai balsavo 62 parlamentarai, prieš buvo dešimt, vienas biuletenis rastas negaliojantis.
Šiame balsavime dalyvavo tik valdančiųjų atstovai. Opozicijos atstovai nepritarė pareikštam nepasitikėjimui.
Seimo statutas numato, kad už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.
Sausio viduryje septyni valdančiųjų atstovai, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.
Jam nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.
Antikorupcijos komisija anksčiau dėl to kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas. VSD atsakymuose nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.
Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas Bronislovas Matelis antradienį Seime pristatydamas šią iniciatyvą teigė, kad nepasitikėjimas pareikštas būtent dėl neatsakytų klausimų apie galimus ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.
A. Stončaitis antradienį Seime žurnalistams sakė, kad visi klausimai dėl jo leidimo dirbti su slapta informacija atsakyti.
„Visi atsakymai yra surinkti dėl teisėtumo išdavimo leidimo dirbti su slapta informacija, į visus kitus klausimus buvo atsakyta, ir laikas sprendimams“, – teigė jis.
Seimo narys sakė nieko nežinąs apie jokias kriminalinės žvalgybos pažymas apie jį.
„Norint komentuoti kokias nors pažymas, visų pirma reikia jas turėti ir matyti. Tikrai aš nesu matęs gyvenime, perskaitau tik spaudoj“, – sakė A. Stončaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors ir vadovauja Antikorupcijos komisijai, daugumą joje turi valdančiųjų atstovai.
„Visiems kartais atrodo, kad Antikorupcijos komisija yra kažkoks opozicijos parlamentinės kontrolės įrankis, taip nėra, nes šitą komitetą kontroliuoja valdantieji, turėdami gana didelę fizinę daugumą, ir šituos sprendimus dėl nepasitikėjimo iškėlė ir balsavo būtent valdantieji“, – tvirtino A. Stončaitis.
