Šuniukas Dainiaus ir jo mamos Dalės dėka išgyveno ir šiuo metu glaudžiasi naujuose namuose.
Įmestas į eketę
D. Lukšys šuniuką rado visiškai atsitiktinai Pelėdnagių seniūnijos Zabieliškio gyvenvietėje. Netoli sąvartyno jis išgirdo kaukimą ir išvydo, kad bejėgis gyvūnas muistosi vandens telkinyje.
„Toje vietoje yra labai aukštas skardis, dar sudvejojau, ar pats įveiksiu tą skardį, bet pasiryžau. Nusirengiau, su kastuvo pagalba laikiausi ir šiaip ne taip nubridau iki šuniuko. Paėmiau, o jis jau buvo be gyvybės ženklų. Nesvarbu, pamaniau, kas bus, tas, bet šuniuką turiu ištraukti. Taigi ištraukiau į krantą ir padėjau ant žemės. Visas pats drebėjau nuo šalčio, o šuniukas nejudėjo“, – pirmąsias gelbėjimo akimirkas prisiminė gelbėtojas.
Išgirdo cypimą
Gelbėtojo nuostabai ant žolės paguldytas šuniukas cyptelėjo. D. Lukšys iškart ėmėsi veiksmų, nes suprato, kad dabar kiekviena minutė yra labai svarbi.
„Suvyniojau šuniuką į švarką ir skuodžiau kiek įkabindamas namo. Tuo metu namuose buvo mama. Mes nusprendėme, kad reikia šuniuką suvynioti į šiltus apklotus ir šildyti. Šilti kompresai ir nuolatinė priežiūra padėjo – šuniukas po truputį atsigavo“, – dėstė gyvūną išgelbėjęs D. Lukšys.
Pavyko atgaivinti
Dalei ir Dainiui Lukšiams pavyko šunelį atgaivinti ir šis po kelių dienų atsigavo. Gelbėtojai maitino, šildė šunelį namuose ir šis atgavo jėgas, pradėjo vaikščioti, pasidarė judrus. Tuomet žmonės suprato, kad šunelis jau sveikas ir reikia jam ieškoti gerų ir rūpestingų namų.
„Įdėjome skelbimą ir atsiliepė daugybė žmonių – siūlė pagalbą ir paramą. Šunelį atidavėme gerai šeimai iš Panevėžio rajono. Žmonės – labai mylintys gyvūnus, juo tikrai gerai rūpinsis, Šunelis gyvens nuosavame name pas gerą šeimą. Patys šunelio negalime auginti, nes turime ne vieną augintinį namuose, tad jie tiesiog peštųsi. Labai gerai, kad viskas baigėsi laimingai“,– atsiduso ir šyptelėjo gelbėtojas.
Mano, kad atsikratė
Visgi D. Lukšys niekaip nesupranta žmonių, kurie tokiu būdu atsikrato savo mylimais gyvūnais.
„Aš esu įsitikinęs, kad šunelis buvo atvežtas čia ir išmestas į tą tvenkinį. Čia atoki vieta, žmonės čia ne kartą yra atsikratę savo augintiniais. Gerai, kad aš šį kartą buvau šalia. Tiesą sakant, kažkur prieš valandą ar pusantros tądien čia važiavo mašina. Manau, kad jie ir galėjo išmesti šunelį ir jį palikti mirti. Gaila, beširdžiai ir bejausmiai žmonės. Jei nemyli gyvūnų, tai nemyli ir žmonių. Labai gaila, kad tokių žmonių vis dar yra“, – apibendrino D. Lukšys.
