Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Žvejys nuo mažumės Sigitas atsišvartuoja Šventosios uostelyje ir atlieka bandomąjį plaukimą, norėdamas patikrinti, ar valtis bei variklis sveiki. Netrukus laukia rimtas išbandymas – sekliu farvateriu išeiti į jūrą.
„Čia priklauso nuo oro. Jei yra lietaus, vandens, tai yra tas farvateris kažkoks. Jeigu yra sausra, vėjas nuo kranto, tai nėra to farvaterio išvis, stumiam su rankom. Nešam ant nugaros“, – pasakoja Sigitas.
Žada įrengti veikiantį uostą
Palangos valdžia žada, jog taip kentėti Sigitui bei kitiems žvejams bei pramoginių laivelių savininkas teks nebeilgai. Kurortas pasirašė sutartį su Klaipėdos uosto direkcija, pagal kurią ši padės iš pagrindų prikelti Šventosios uostelį.
„Iš Klaipėdos atvykę turistai galės plaukti į Šventosios uostą, iš Šventosios uosto galės plaukti į Klaipėdos uostą“, – teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Laukiam nesulaukiam. Jau keturiasdešimt metų, penkiasdešimt. Nuo vaikystės laukiam, kaip stadiono futbolo Vilnius. Tai ir čia tas pats. Gal sulauksim kada nors“, – ironizuoja žvejys Sigitas.
Praeityje būta kuriozinių bandymų
Ir iš tiesų, tokių bandymų buvo ir seniau. Prieš šimtą metų pradėjus jį kurti, Lietuva nebespėjo – okupacija nutraukė visus planus. Kitas ir labiausiai nepavykęs bandymas buvo 2011 m. Tada įplaukos kanalas buvo išgilintas, o tik vėliau planuota įrengti molus. Viskas baigėsi absurdu.
„Tam tikras technines klaidas padarius, jis buvo per vieną naktį užneštas ir po to iki dabar šitas visas reikalas sustojo“, – komentuoja Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Tad dabar Palangos valdžia planuoja daryti kitaip. Rugsėjį pradės dviejų naujų išorinių molų statybą. Iš akmenų, gelžbetonio ir metalo jie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Pietinio molo ilgis sieks kone 650 metrų, šiaurinis – kiek daugiau nei 400.
Sudėtingas, bet reikalingas projektas
Uoste bus įrengta švartavimo įranga, elektros ir vandens tiekimo kolonėlės laivams, apšvietimo sistemos, inžineriniai tinklai bei kita laivams aptarnauti reikalinga infrastruktūra. Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės. Palei visą molo ilgį drieksis 9 metrų pločio promenada, skirta pėstiesiems ir uosto lankytojams.
„Pagal Šventosios uosto projektą, turėtų tilpti apie 450 jachtų, mažų laivelių. Visko, kas yra vadinamas laiveliu“, – sako Š. Vaitkus.
Vienas sudėtingiausių darbų bus įplaukos kanalo gilinimas. Ties uosto vartais jis sieks 6 metrus, o vidinėje akvatorijoje – 4 metrus.
„Tai čia mūsų tokia labai reali pagalba, kad tai, ką čia iškas Šventosios uoste rangovai, bedirbdami, bus galima išvežti į mūsų sąvartas, kurios yra operuojamos uosto direkcijos. Tai čia labai reali pagalba“, – sako A. Latakas.
Aiškėja, kiek kainuos
Išgilintas uostelis bei jo įplaukos leis saugiai priimti žvejybinius ir pramoginius laivus, jachtas, o ateityje – ir specialiosios paskirties laivus – pakrančių apsaugos bei gelbėjimo laivus.
„Ir šiuo metu, kaip žinau, jis yra laikomas Klaipėdoje. Jei koks didesnis iššūkis, bangavimas ir taip toliau, tai jis negali atskristi kaip lėktuvas greitai. Tai čia jis turės puikią galimybę 3,5 kilometrų atstumu vykdyti savo funkcijas“, – prideda Š. Vaitkus.
Projekto vertė – kiek daugiau nei 38 milijonai eurų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
