Specialistai apie gaisrą Alytuje: pavojus sveikatai gali tęstis ir kelias savaites atnaujinta

Ugniagesių pajėgoms užgesinus Alytuje padangų perdirbimo įmonę apėmusias liepsnas, visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad tokie gaisrai – vieni pavojingiausių. Jų metu itin nuodingos medžiagos gali būti išskiriamos net kelias savaites, užteršti maistą ir gruntinius vandenis, sukelti lėtinių ligų paūmėjimą. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė pabrėžė, kad padangų gaisrai yra vieni iš pavojingiausių, nes į aplinką išskiriamos labai toksinės medžiagos. 

Ji atkreipė dėmesį, kad padangų gaisro gesinimo darbai trunka ilgesnį laiką nei įprasto gaisro ir net kai vizualiai nesimato degimo, padangos vis dar smilksta, tad į aplinkos orą toliau išskiriamos pavojingos sveikatai medžiagos. 

„Tiek patys turėjome panašų atvejį Trakuose gal prieš dešimtmetį, tą patį rodo ir kitų šalių praktika, kad geriausia užgesinti padangas yra jas padegant. Tuomet jos sudega ir viskas, tačiau kai yra toks jų kiekis, tą padaryti sudėtinga. O vėliau jos smilksta ir tai gali vykti apie 2 savaites. Panašiai buvo ir minėtuoju Trakų atveju“, – pasakojo A. Razmienė.

Specialistė pabrėžė, kad nuo smilkstančių padangų į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų cheminių medžiagų lyginant su degančiomis, nes smilkstant yra žemesnė temperatūra ir teršalai nesudega. 

Išskiria visą puokštę nuodų

Deginamos padangos išskiria visą puokštę cheminių medžiagų, iš kurių kenksmingiausios yra benz(a)pirenas, benzenas, arsenas, švinas. Šias medžiagas žmonės gali ne tik įkvėpti, bet jos gali užteršti ir paviršinius vandenis, patekti į gruntą, nusėsti ant dar nenuimto derliaus.

„Šių medžiagų smilkstant padangoms nebeužuosi, bet jos labai pavojingos, ypač nėščiosioms, tai yra vėžį sukeliančios medžiagos. Nors nustojus smilkti oro kokybė atsistato, tačiau lieka užterštas dirvožemis, gruntiniai vandenys, cheminės medžiagos nusėda ant paviršių. Kitaip tariant ant visko, kas tuo metu buvo lauke – nenuimto derliaus, automobilių, lauko baldų ir t.t.

REKLAMA

Kiek toli smilkstantys dūmai gali pasklisti? Daug kas priklauso nuo vėjo greičio. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad pavojingumą galima įsivertinti pagal atstumą – jei žmonės mato smilkstant gaisro židinį, tai dar gali jausti ir poveikį. Nesant vėjo tai panašiai būtų keli kilometrai. Gruntinių vandenų tarša gali siekti iki dviejų kilometrų“, – kalbėjo specialistė.

Dar vis nepavykstant pažaboti gaisro gyventojai jau sulaukė įspėjimų, kad uždengtų šulinius, jei iš jų naudoja geriamąjį vandenį. Informacija suteikta ir mokymosi įstaigoms. Buvo pranešta, kad užsiėmimo metu negalima vesti vaikų į lauką.

Kam pavojingiausia?

VUL Santaros klinikų gydytojos pulmonologės Jolitos Račkauskienės aiškinimu, poveikis žmogui tokiu atveju priklauso nuo praleisto laiko užterštoje aplinkoje bei bendros sveikatos būklės. 

„Sveikiems, nesergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms įkvėpti dūmai, garai, įkvepiamos kietosios dalelės veikia kaip fizikinis dirgiklis ir gali sukelti kosulį, skrepliavimą. Tokiu būdu kvėpavimo takai valosi fiziologiškai. Sveikų žmonių populiacijoje jautriausia grupė yra vaikai ir senyvo amžiaus žmonės. 

Tačiau lėtinėmis plaučių ligomis – astma, lėtine obstrukcine plaučių liga – sergantiems pacientams tai gali paūminti lėtinės ligos eigą“, – kalbėjo specialistė.

Anot gydytojos, norint išvengti neigiamo poveikio rekomenduojama vengti būti sunkiosiomis dalelėmis užterštoje aplinkoje: „Jei visgi tenka būti tokioje aplinkoje, dirbti, būtinai reikia dėvėti barjerines apsaugos priemones. Atsiradus nusiskundimams – kreiptis į specialistą.“  

Esant sudirgintiems kvėpavimo takams J. Račkauskienė patarė kosulio neslopinti (t.y. nevartoti kosulį slopinančių vaistų).  

„Jei žmogus rimtesnių sveikatos bėdų neturi, viskas turėtų praeiti be didesnių pasekmių sveikatai“, – sakė gydytoja.

Pavojus lieka ir po gaisro

Anot A. Razmienės, apskritai gaisro pavojus priklauso nuo to, kokios medžiagos dega. Žinoma, kad gaisrui kilus uždarose patalpose ypač pavojingos yra smalkės. Jomis apsinuodyti galima labai greitai, mat smalkės neturi kvapo. 

REKLAMA

Tuomet sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, vystosi vidinis deguonies badas, žmogus pradeda dusti, pažeidžiama centrinė nervų sistema ir nesuteikus pagalbos ištinka mirtis. Be to, priduria specialistė, nereikia pamiršti, kad nėra saugu būti patalpose ir po gaisro.

„Kol nebus nuvalyti suodžiai ir išvėdintos patalpos, tokia aplinka žmogui yra kenksminga“, – sakė ji.

Savo ruožtu Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja-vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė pastebėjo, kad yra tiriamas ir darbo tokiomis sąlygomis ryšys su vėžiniais susirgimais.

„Ugniagesiai neabejotinai savo darbe susiduria su kenksmingomis ir kancerogeniškomis medžiagomis. Tų medžiagų poveikiai yra labai specifiniai – dažniausiai tai būna trumpalaikis didelių dozių poveikis. Iš žinomų kancerogeninių medžiagų paminėtini benzenas, benzpirenas ir formaldehidas“, – kalbėjo ji.

Tačiau nors iki šiol tirtose ugniagesių grupėse nustatytas sergamumo sėklidžių vėžiu, prostatos vėžiu ir ne Hodžkino limfoma padidėjimas, šiuo metu Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ugniagesio darbą apskritai priskiria 2B kancerogenų grupei.

„Tai yra poveikiams, kurie yra galbūt kancerogeniški, dėl ribotų kancerogeniškumo įrodymų žmogui“, – paaiškino ji.

Kaip elgtis gaisro metu?

NVSC informavo, kad siekdami išvengti ūmių ir lėtinių sveikatos sutrikimų, tol, kol nebus visiškai likviduotas gaisras Alytuje, nustatytos jo padarinių paveiktos teritorijos ir pranešta, kad gyventojams saugu, rekomenduojame visiems gyventojams, gyvenantiems ir dirbantiems pavėjui nuo gaisro vietos:

•    Tie, kurie jaučia tiesioginį poveikį ar diskomfortą (mato juodus dūmus, uodžią specifinį kvapą), evakuotis į priešvėjinę gaisrui vietą. Ypač rekomenduojame pasišalinti iš gaisro dūmų paveiktų teritorijų besilaukiančioms, maitinančioms motinoms kartu su kūdikiais.

REKLAMA

•    Visiems būti gerai izoliuotuose uždarose patalpose, užsidarius langus.

•    Jei patalpose yra mechaninė oro vėdinimo sistema, kondicionavimas ar rekuperacija, išjungti šių sistemų įrenginius.

•    Nevartoti maistui lauke augančių vaisių daržovių, javų.

•    Visus lauke esančius daiktus, su kuriais kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.) gerai nuplauti.

•    Alytaus miesto ir aplinkinių vietovių mokyklose neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke, darželiuose nevesti vaikų į lauką.

•    Apsaugoti nuo taršos vandens šaltinius: sandariai uždengti šulinius ir nenaudoti jų vandens maistui.

Portalas tv3.lt jau rašė, kad dėl gaisro suburtos gausios pareigūnų pajėgos, evakuojami žmonės.


Rašyti komentarą...
J
Jau ne pirmas kartas kazkas nuodija liet
2019-10-16 18:30:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nereik ir baltarusu
Atsakyti
0

s
svaigsta
2019-10-17 12:18:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu ka jus meluojate, tik apmalsintas, dar anksti ryte apie 6 val. dege atvira liepsna...tai rasykit tiesiai sviesiai,kad sumazintas,o ne neumalsintas...
Atsakyti
0

A
Alfonsas
2019-10-17 19:11:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra ne pirmą kartą kontrolę atlieka atmestinai ir į viską žiūri tarsi pro pirštus. Argi čia pirmas kartas? Atrodo, kad pinigai viską gali. O kur tada teisė...?
P.S. Tik nereikia padangų vadinti pavojingomis atliekomis, nes jos tokiomis nėra. Kaip ir padangų degimo teršalai nėra pavojingi (nuodingi), o yra tiesiog teršalai, kenkiantys žmonių sveikatai ir aplinkai: tai dūmai ir suodžiai (labai labai didelis jų kiekis). Tiesa, padangų degimo dūmuose yra ir sieros oksidų bei įvairių aromatinių angliavandenilių, o taip pat įvairių kitų teršalų (bet tai ne nuodai).
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų