Greitosios medicinos pagalbos medikai sako, jog paspaudus šalčiams benamius tenka rinkti kaip uogas. Vieni randami parkritę ant suolų, kiti ant šaligatvių, trečius tenka išnešti iš daugiabučių laiptinių. Paistaiko, kad žmonės benamius randa ir apsnigtus.
Benamiai nesprendžiama socialinė problema
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė sako, jog benamiai – didžiulė socialinė problema. Tačiau niekas nesiryžta jos spręsti. Tad visa našta gula ant greitosios medicininės pagalbos bei ligoninės medikų pečių. Esą pasitaiko tokių periodų, kai nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys tiesiog veržiasi į gydymo įstaigas.
„Pasitaiko atvejų, kuomet jie net veržiasi į ligonines. Nors ten jų niekas nemaitina, tačiau jeigu reikia perrengia kitais rūbais, nuprausia, jie sušyla. Tačiau medikų darbas taip labai apsunkinamas. Įsivaizduokit, jeigu yra didelis kitų pacientų srautas? Juk benamių švarinimo ir šildymo paslaugas galima kitur suteikti, kam vežti juos į ligoninę,“ - teigia V. Pumputienė.
Pasak pašnekovės, dažniausiai benamiai skundžiasi įvairių kūno vietų nušalimu. Kai kurie, dėl nuolatinio alkoholio vartojimo negali paeiti. Įtarus apšalimą ar kūno atšalimą, tokius nelaimėlius būtina gabenti į gydymo įstaigą.
Spaudžiant speigui neišvengta ir mirčių.
„Per praėjusią parą buvo rastas vienas žmogus negyvas, apleistame name. Manome, kad viena iš mirties priežasčių gali būti šaltis. Dar dviem asmenims nustatyti galūnių nušalimai. Vienas bendras kūno atšalimas. Ši moteris buvo rasta lauke prie garažo,“ - pasakojo V. Pumputienė.
„Bendrai per šį mėnesį jau nustatyti 8 galūnių nušalimai ir 4 rasti negyvi, viešoje vietoje ir šaltyje,“ - teigia greitosios medicinos pagalbos atstovė.
Pagalbą iškviečia praeiviai
Tuo tarpu Klaipėdoje greitosios pagalbos medikai sako, jog ar lauke šalta ar šilta – iškvietimų dėl benamių netrūksta.
„Skirtumo užėjus šalčiams, kad benamiai elgtųsi kitaip nėra. Kaip vežėm taip ir vežam. Ar dabar užėjus dideliems šalčiams, ar kai buvo vidutinė temperatūra mes juo vežėm ir vežam. Jie taip nori sušilti. Išsikviečia greitąją pagalbą ir reikalauja vežti į ligoninę. Darbas nuolat apsunkinamas, tai socialinė problema, kurios niekas nesiima spręsti ir ji gula ant mūsų, medikų pečių,“ - teigia VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.
„Vien per praėjusią parą į ligoninę nuvežėme 3 benamius. Pasitaiko atvejų, kai jie net po kelis kartus per dieną būna ten nuvežami. Išleidžia juos iš ligoninės, o jie ir vėl išsikviečia greitąją pagalbą,“ - sako N. Dambrauskienė.
Išgirdę pagalbos šauksmą, greitąją benamiams dažniausiai iškviečia praeiviai. Per vasario mėnesį uostamiestyje rastas 1, kaip įtariama, šalčio auka.
„Mirtinai sušalęs asmuo buvo rastas vasario 18 dieną. Įtariame, kad dėl šalčio poveikio, nes žmogus buvo rastas nebegyvas sandėliuke, esančiame gyvenamojo namo kieme. Kiek žinoma, tame sandėliuke jis ir gyveno,“ - teigė N. Dambrauskienė.
Rimtesnė problema - apsvaigę pacientai
Šalčio įtaka Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje taip pat jaučiama. Per beveik 2 savaites buvo gydyti 11 pacientų, nušalusių rankas, pirštus, kojas ar patyrusių bendrą kūno atšalimą.
„Jų gretose buvo ir asocialių, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų, tačiau jie sudarė maždaug apie pusę visų besikreipusių. Kita dalis – senyvo amžiaus žmonės, nesugebėję pasikūrenti krosnių ir dėl to patyrę terminę traumą, ar nušalę kitomis aplinkybės,“ - tv3.lt situaciją komentavo Justina Petravičienė, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistė ryšiams su visuomene.
Anot pašnekovės, ligoninės medikai visiems besikreipusiems pacientams suteikia vienodą pagalbą. Tokią, kokią tuo metu yra reikalinga.
„Jei terminė trauma yra rimta ir reikalingas stacionarus gydymas – ligonis guldomas į mūsų Terminių traumų skyrių, jei pacientui užtenka pagalbos, kurią suteikia Skubiosios pagalbos skyriaus medikai – jis išleidžiamas gydytis ambulatoriškai,“ - teigia ligoninės atstovė.
Tačiau pacientų elgesys – skiriasi.
„Situacijų pasitaiko visokių – asocialiems žmonėms itin sunku paaiškinti, kad jie privalo laikytis bendros tvarkos, kaip turi elgtis. Jie itin sunkiai priima informaciją, kad medikai nori jiems padėti, gelbėja jų gyvybes. Tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad tokias problemas sukelia tik asocialūs asmenys, kur kas rimtesnė problema – apsvaigę pacientai,“ - aiškina J. Petravičienė.
