Seimo narių darbo brokas – Viešųjų pirkimų įstatymas – labiausiai parūpo tik patiems politikams, kai iškilo eilinis klausimas dėl partijų finansavimo tvarkos. Tačiau parlamentarai nė nežino, kad šis teisės aktas bei jo įgyvendinimo kasdienybė kasdien stumia į neviltį ir pasaulio pakraštes daugelį Lietuvos mokslininkų, kuriais politikai esą didžiuojasi tik per parodomuosius savo pasirodymus. Premjeras Andrius Kubilius ir kiti šalies vadovai, kuriantys mokslo slėnius, dažnai mėgsta postringauti apie paramą ateities technologijoms, mokslo inovacijoms, tačiau tikrovėje vyksta atvirkštinis procesas. Mokslininkų teigimu, taikydami šį įstatymą, CPVA klerkai juos jau ne tik įstūmė į aklavietę ir neviltį, tačiau ir tiesiogiai žlugdo šalies mokslo ateitį. Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka „Respublikai“ sakė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo žala šalies mokslui tapo „baisiu dalyku“. Mokslas paverstas pieštukų verslu. RESPUBLIKA
Krescencijus Stoškus, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras: „Prieš priimant naują įstatymą, Vakaruose privalu visas smulkmenas aptarti su konkrečios srities specialistais, išmanančiais žmonėmis. Lietuvoje to nėra, todėl belieka tik išmanieji Seimo nariai, kurie savo įstatymus taiso vos juos priėmę. Aš nesuprantu, kaip galima mažiausios kainos reikalavimą apskritai taikyti moksle, jeigu visam pasauliui aišku, kad pigios įrangos, reagentų, prietaisų laboratorijose tiesiog nebūna. Tad sunku suvokti, kaip mūsų mokslininkai apskritai dirba, daro atradimus.“ RESPUBLIKA
Patarimus, kaip spręsti niekaip nesibaigiančią dramą Garliavoje, žarstanti Seimo pirmininkė Irena Degutienė pati nepasistengė, kad vaiko gerovę reglamentuojanti teisinė bazė būtų ne tokia skylėta. Po Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete vykusio darbo grupės pasitarimo, kuriame buvo aptarta ir situacija Garliavoje, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pareiškė, kad vaiko perdavimo motinai istorija užsitęsė ir dėl įstatymų spragų. Pareigūnė priminė, kad ji dar 2010 metais Seimo pirmininkei pateikė siūlymus, kokius įstatymus reikėtų keisti, bet nieko neužregistruota. Šešiolikos puslapių raštą, kaip reikėtų gerinti vaiko teisių apsaugą, Seimo pirmininkei E.Žiobienė pateikė tą pačią dieną, kai parlamentarai nesutiko patenkinti jos prašymo atsistatydinti. Trauktis kontrolierė buvo nusprendusi po pokalbio su I.Degutiene, kai ji išsikvietė E.Žiobienę reaguodama į Drąsiaus Kedžio rėmėjų reikalavimus ją nušalinti. Atsistatydinimo prašymą įteikusi kontrolierė neslėpė taip protestuojanti prieš minios ir politikų diktatą. Tuomet I.Degutienė įsakmiai nurodė, jog kontrolierė apie jos išvardytas teisės aktų spragas informuotų raštu, kad Seimas galėtų imti taisyti padėtį. E.Žiobienė savo pareigą įvykdė, bet I.Degutienė tas problemas, regis, primiršo. LIETUVOS RYTAS
Kadenciją baigiantis Seimas realizavo savo pirmtakų pažadus panaikinti apskričių viršininkų administracijas (AVA), atleisti tūkstančius dykaduoniaujančių valdininkų ir taip sutaupyti dešimtis milijonų litų. Tačiau, atidžiau paanalizavus reformą, matyti, kad realūs rezultatai daug menkesni nei buvo prognozuota. Didžioji dalis tarnautojų kaip buvo, taip ir liko dirbti valstybės tarnyboje. Dešimtyje Lietuvos apskričių administracijų, iki jų likvidavimo, iš viso dirbo 2 546 tarnautojai. Vienos apskrities administracijoje buvo apie 250–280 etatų. Tačiau praėjus keliems mėnesiams po reformos realiai darbo visoje šalyje neteko tik 232 asmenys, iki tol dirbę AVA. Visi kiti buvo perkelti į kitas tarnybas, kuriose, panaikinus apskričių administracijas, buvo įsteigtos 946 naujos pareigybės, atliekančios buvusių administracijų funkcijas. „Tos reformos rezultatas – visiškas nulis. Savivaldybėms buvo perduotas tik vienas kitas objektas, ir jokių funkcijų,“ – teigė LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.VAKARŲ EKSPRESAS
263 – tiek Kaune yra įstaigų, kurios pavaldžios savivaldybei. Miesto taryboje pristatyta savivaldybės administracijos finansų kontrolės ataskaita parodė, kad nė vienos įmonės finansų būklė neverta aukščiausio įvertinimo „labai gerai“. Nustatytas ir ne vienas atvejis, kai aplaidžiai vykdyti viešieji pirkimai. Paklaustas, kaip žada spręsti ataskaitoje minimas problemas, savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius teigė, kad administracija teiks nurodymus ir pasiūlys priemonių visoms įmonėms, kurių finansų kontrolė vertinama patenkinamai. KAUNO DIENA
Joniškio valdžia orientuota į kelių asmenų interesus. „Gavusi Joniškio rajono gyventojų pasitikėjimą ir eidama dirbti į Savivaldybės tarybą tikėjausi, kad joje bus sprendžiami išimtinai Joniškio rajono gyventojų gerovės klausimai, daugiau dirbama viso rajono labui. Deja, teko nusivilti. Gyventojai mažai įtraukiami į sprendimų priėmimo procedūrą. Mano nuomone, jie per mažai gauna informacijos apie parengtus sprendimų projektus, kurie tiesiogiai liečia juos visus ar atskiras grupes“,– kilus subruzdimui ir permainoms Joniškio valdančiųjų koalicijoje, redakcija paprašė į keletą klausimų atsakyti kovo 23 dieną iš koalicijos į opoziciją pasitraukusios Liberalų ir centro sąjungos atstovės Astos Lukošiūnienės. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kultūra Vilniuje klesti, palyginti su kitais šalies miestai. Šiauliuose meno židinį kurstantys festivalių organizatoriai apgailestauja, kad pagrindinis finansavimas iš didžiojo valstybės katilo nusėda sostinėje, o kitiems regionams, ypač provincijoms, atitenka tik trupiniai. „Neseniai buvau Biržų teatro festivalyje, kuris bando šviesti žmones – kviečia į miestą įdomių spektaklių. Tačiau žmonės neturi pinigų vaikščioti į teatrą. Todėl manau, kad tokiais atvejais mažiems miestams būtina padėti. Deja, žiaurioji biurokratija yra stipresnė už žmogiškumą. Jei mieste užrakinamos Kultūros namų centro durys, galbūt kažkas kažkam keršija?“– sako režisierius, aktorius Valentinas Masalskis. VAKARO ŽINIOS
Šeštadienį Šiaulių Trakų gatvės galerijoje atidaryta žinomo skulptoriaus Henriko Orakausko piešinių paroda „Flirtas su nuodėme“. Parodoje eksponuojama penkiolika vaškinėmis kreidelėmis nupieštų paveikslų, siejamų Dekalogo ir vieno sparno temos, erotikos ir ironijos motyvų. „Man nepriimtinas vien tik filosofinis požiūris į gyvenimą, be ironijos neliktų šventės, gyvenimo džiaugsmo“, – „Šiaulių kraštui“ sakė H. Orakauskas. Į parodos atidarymą susirinko daug lankytojų. Menininkas įdomiai ir įtaigiai pasakojo kone apie kiekvieną savo darbą, jo atsiradimo istoriją, perteikė savas Dekalogo interpretacijas. „Flirtas su nuodėme“ – žiaurus, pavojingas ir viliojantis mūsų kasdienio dvasinio gyvenimo reiškinys. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Margučiai buvo neabejotinai pagrindinis didžiųjų pavasario švenčių akcentas įvairiuose šalies miestuose. Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, išrikiuotų milžiniškų Velykų kiaušinių alėjoje išsiskyrė margutis, inkrustuotas gintaro gabalėliais. 2 metrų aukščio ir 1,3 metro skersmens gintarinio kiaušinio puošybai kurorto tautodailininkas Albertas Bukauskas panaudojo 15 kilogramų smulkių gintaro gabalėlių. Juos dovanojo gintaro apdirbimo meistrė Stasė Mažeikienė. J.Basanavičiaus gatvėje atidarytoje Velykų margučių alėjoje yra 11 milžiniškų kiaušinių. Trečius metus išrikiuoti margučiai šį kartą išmarginti Suvalkijos regionui būdingais tautodailės raštų motyvais. LIETUVOS RYTAS
Buvęs Lietuvos konsulas Sovetske nesigaili dėl meilės paaukojęs karjerą, gerą vardą ir aprūpintą gyvenimą. Tačiau dėl įtarimų, kad galėjo išduoti tėvynę ir kėsintis į svetimus pinigus, vyras pasirengęs gintis netgi Strasbūre. Pernai rudenį Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas atėmė iš A.Kaminsko teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje ir paskyrė 6,5 tūkst. litų baudą už tai, kad jis neteisėtai pasisavino iš valstybės beveik 36 tūkstančius litų ir piktnaudžiavo tarnyba. „Kažkas tavęs labai nemyli“, – gūžčiojo pečiais buvę kolegos, išgirdę, kad prokuroras reikalavo ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Diplomatas teismo sprendimą užginčijo ir reikalauja prašyti Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar Diplomatinės tarnybos įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Kai pirmoji žmona sunkiai susirgo ir išvyko gydytis į Lietuvą, konsulas ir toliau ėmė jam paskirtą kompensaciją už sutuoktinės gyvenimą užsienyje, mokėjo už jos gyvenimą ir gydymą. Savo pajamų ligonė neturėjo, ir A.Kaminskas neabejojo, kad kompensacija jai priklauso. Kai 2010–ųjų rugpjūtį A.Kaminskas buvo atšauktas iš Sovetsko po septynerių metų darbo ir pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų vizitas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Buvusį konsulą nusivedę į savo būstinę STT pareigūnai jam pareiškė įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir sukčiavimo stambiu mastu. LIETUVOS RYTAS
„Dabar vėl “metalistų„ laikas pačiame įkarštyje. Metalą vagia iš visur. Nepatingi net apleistų sodybų krosnis nugriauti, kad galėtų išplėšti metalines detales“, – sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė. Sukilėlių kalnelio vagystė, pasak G. Smagriūnienės, rodo, kad vėl gali suintensyvėti brangių meno kūrinių vagystės. Nuo Sukilėlių kalnelio obelisko nuplėštos dvi didžiulės istoriškai vertingos vario plokštės su čia nukankintų 1863 metų sukilėlių pavardėmis. Laužiant laužtuvais, apskaldytos ir granitinės plokštės, rėminusios lentas. „Šiaulių kraštui“ užfiksavus, kad Sukilėlių kalnelis Šiauliuose vėl išniekintas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Netradiciniais perfomansais garsėjantis kaunietis menininkas Ramūnas Jaras vakar už Lietuvos vienybę peršliaužė Vytauto Didžiojo tiltą ir požeminę perėją. Absurdo performansas, skirtas atkreipti dėmesį į Lietuvos visuomenės susiskaldymą, prasidėjo prie Veiverių gatvės perėjos ir pasibaigė kitoje Vytauto Didžiojo tilto pusėje, Karaliaus Mindaugo prospekto požeminėje perėjoje. „Daug kas viešai rašė ir kalbėjo, kad laikas nustoti nekęsti vieni kitų. Tačiau situacija nesikeičia. Galbūt akcijos absurdiškumas atkreips dėmesį į harmonijos visuomenėje būtinumą?“ – prieš savo akciją teigė R.Jaras. „Ši akcija – tai tarsi bandymas suvienyti du skirtingus etninius regionus. Galbūt tai, kad per lietuviškiausią Lietuvos miestą eina regionų skiriančioji linija ir yra Lietuvos visuomenės susiskaidymo priežastis?“– svarstė R.Jaras. KAUNO DIENA
