Antradienio rytą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagaliau paskelbė praėjusį sekmadienį vykusių Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos rezultatus iš visų 2017 balsavimo apylinkių. Šie rezultatai parodė, kad socialdemokratai prarado vieną mandatą – jis atiteko konservatoriams. Dabartinė mandatų pasiskirstymo eilė tokia: Darbo partijai – 17 vietų parlamente, Lietuvos socialdemokratų partijai – 15, o ne 16, kaip skelbta anksčiau, Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams – 13, o ne 12, Liberalų sąjūdžiui ir „Drąsos keliui“ – po 7, partijai Tvarka ir teisingumas – 6 mandatai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – 5. Likusios partijos neperžengė 5 proc. balsų barjero ir skirstant mandatus nedalyvauja. Seimo rinkimuose sekmadienį dalyvavo 52,86 proc. visų šalyje įregistruotų rinkėjų. „Konservatoriams – papildomas mandatas“. KAUNO DIENA
Mūsų niekas netremia į sibirus, nesodina į kalėjimus, nevaržo mūsų minčių raiškos laisvės. Mes esame laisvi, ir atrodo, kad tos laisvės mums netgi per daug, sako Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas kaunietis architektas profesorius Jonas Minkevičius. Tačiau mes to neįvertiname, suprantame laisvę taip primityviai, kad net nustojame būti piliečiai. O nebūdami piliečiai mes negalime tikėtis sukurti valstybę, kurioje visiems vienodai būtų gera gyventi. Išsirinkome pusę Seimo. Po pusantros savaitės rinksime dar pusę. Ar verta tikėtis pokyčių, kai į rinkimus ateina tik pusė rinkėjų? Pasak J. Minkevičiaus, „tai, kaip balsavo žmonės, parodo labai menką mūsų susivokimą“.
„Na, pasikeis ministrai. O iš principo, manau, niekas smarkiai nepasikeis. Lietuva, manyčiau, yra tokios būklės, kad sunku ką nors bepadaryti. Viduje – inercija, nusivylimas. Išorėje gyvename karų grėsmės metu. Ar jaučiame, kas gali įvykti Artimuosiuose Rytuose? Gyvename kaip ant tiksinčios bombos. Lietuva geopolitiniu mastu atsidūrusi ant sienos tarp Rytų ir Vakarų. Griežtos sienos nėra, yra interesai ir tiek. Mane guodžia tik tai, kad blogiau tikrai nebus. Mes nusivažiavę tiek, kad netekome trečdalio tautos, ir giliau kristi nebėra kur. Aš dedu viltį ne į valdžią, o į naują kartą. Jeigu ji ir dar mūsų intelektualai mokės savo jėgas suvienyti, savo proto potencialą supratingai panaudoti ne savo asmeniniams interesams, o tautos, tada dar bus galima tikėtis permainų“, – sakė prof. J. Minkevičius. Pokalbis su juo – apie ką tik įvykusius rinkimus ir ne tik – „Kritinė piliečių masė pakeis ateitį“. RESPUBLIKA
Per pirmąjį Seimo rinkimų turą dešimtys tūkstančių rinkėjų sugadino balsavimo biuletenius. Sąmoningai tai darydami žmonės braukė partijų sąrašus ir kandidatų pavardes, raštu reiškė pasipiktinimą politikais. Negalutiniais duomenimis, per pirmąjį Seimo rinkimų turą beveik 77,9 tūkst. rinkėjų, arba 5,7 proc. visų atėjusiųjų pareikšti nuomonę vienmandatėse rinkimų apygardose, sugadino balsavimo biuletenius. Daugiamandatėje apygardoje negaliojančių biuletenių buvo mažiau – 4,23 proc., arba beveik 57,7 tūkstančio. 43,8 tūkst. rinkėjų, arba 3,23 proc. visų atėjusiųjų balsuoti, sugadino referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybų biuletenius, dalį jų – sąmoningai.
Internete klaidžioja sugadinto referendumo biuletenio nuotrauka. Vietoj TAIP ir NE atominės elektrinės statyboms rinkėjas prirašė trečią variantą – „Venckienės deportacija“. Kitas rinkėjas perbraukė referendumo biuletenį ir parašė „Pavėjui!“ O keli humoro nestokojantys Kauno gyventojai biuleteniuose vietoj iškeltų politikų įrašė JAV filmų ir serialų žvaigždę Čaką Norisą (Chuck Norris). Politologo Liudo Zdanavičiaus manymu, sąmoningai biuletenius gadinantys rinkėjai taip išreiškė savo protestą. Kai kuriose valstybėse rinkimų dokumentuose numatoma galimybė balsuoti prieš visus kandidatus. Kadangi Lietuvoje to nėra, žmonės esą kitokiais būdais bando išreikšti poziciją, kad neturi iš ko rinktis. Pasak L. Zdanavičiaus, protestinis balsavimas sugadinant biuletenius paplitęs ne tik mūsų valstybėje. Nusivylę rinkėjai ir užsienyje panašiais būdais išreiškia savo nepasitenkinimą. „Į Seimą siūlytas ir Ch. Norrisas“. LIETUVOS ŽINIOS
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, kaip universitetai organizuoja savo studijų programų rengimą ir vertinimą, nustatė nemažai trūkumų. 2007–2012 m. studijų programoms atnaujinti ir naujoms rengti buvo skirta 85 mln. litų. Valstybės kontrolė auditą atlikto Švietimo ir mokslo ministerijoje, Studijų kokybės vertinimo centre ir 13-oje atrinktų valstybinių universitetų. „Atlikę auditą nustatėme, kad programos rengtos, atnaujintos ir vertintos ne visada tinkamai. Universitetų ištekliai būtų panaudoti efektyviau, jeigu jie įvertintų darbo rinkos pokyčius ir mokslo pasiekimus ir sudarytų studijų programų rengimo ir atnaujinimo planus, siedami su finansavimo galimybėmis“, – teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Valstybės auditoriai, be kita ko, nustatė, kad universitetai nesistemingai planuoja studijų programų rengimą ir atnaujinimą, kai kurios iš jų rengiamos nepagrindus poreikio. Tai patvirtino ir dauguma iš šešių apklaustų studentų atstovybių.
83 proc. studentų teigė, kad tam tikriems studijų moduliams trūksta dėstytojų, kad ne visi jie domisi mokslo naujovėmis, pateikia seną metodinę medžiagą. 67 proc. nurodė, kad trūksta reikiamos naujos literatūros. 33 proc. apklaustų studentų skundėsi, kad dėstomi dalykai dažnai dubliuojasi, nesuteikiama specifinių žinių. „Universitetai rengia valstybei nereikalingus specialistus“. RESPUBLIKA
Į teisiamųjų suolą Vilniuje netrukus sės buvęs apygardos teismo teisėjas ir advokatė, jie – vyras ir žmona. Kyšininkavimu įtariamo buvusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno žmona Tatjana bus teisiama greičiau nei jos vyras. 16 metų advokate dirbanti moteris kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir bendrininkavimu klastojant dokumentą. Pareigūnai įtarimus pareiškė advokatei ir jos klientui M.S., kuriam T. Skirtun padėjo gauti fiktyvią pažymą apie nesamą ligą. Šių metų balandžio 10-ąją į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir prokurorų akiratį pateko ir T. Skirtun vyras teisėjas R. Skirtunas. Jis yra įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų kyšį iš žmonos kolegos – advokato Vitoldo Petravičiaus – už palankų sprendimą jo kliento verslininko Laimono Jurgelevičiaus baudžiamojoje byloje. „Teis ir vyrą, ir žmoną“. LIETUVOS RYTAS
Marijampolės teismas antradienį toliau nagrinėjo praėjusį pavasarį paauglį dviratininką pražudžiusio buvusio Šakių policijos patrulių būrio vado Vytauto Demeniaus bylą. Vakar teismas suteikė žodį nusikaltimo padarymu įtariamam V. Demeniui, tačiau jo atgaila teisme virto parodija. V. Demenius teismui pasakojo, ką prisimena iš gegužės 27-osios, kai suvažinėjo dviratininką ir pabėgo. Netoli Šakių, ties Valiulių kaimu, V. Demenius išgirdęs „kažkokį barkštelėjimą“ į savo automobilį. Sustojo, išlipo iš automobilio, bet nepastebėjo nieko, kas galėjo į jį atsitrenkti. Suskaldyto savo automobilio priekinio stiklo, apdaužyto automobilio taip pat nepastebėjęs. Ekspertai nustatė, kad į ta pačia kryptimi kelio pakraščiu važiuojantį dviratininką V. Demeniaus vairuojamas automobilis atsitrenkė 112 kilometrų per val. greičiu. Atliekant tyrimą dėl V. Demeniaus įvykdyto nusikaltimo, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams kilo įtarimų, kad V. Demeniui išsisukti galėjo padėti keli Šakių policijos pareigūnai. Tyrimas atskirtas iš šios bylos ir dar nebaigtas. „Paauglio žūtis policininko neslegia“. RESPUBLIKA
