Ketvirtadienį šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šventė sukaktį – suėjo lygiai treji metai nuo tos dienos, kai ji pradėjo dirbti prezidentūroje. Ta proga prezidentė visuomenei per žurnalistus pristatė, ką nuveikė per trečiuosius savo prezidentavimo metus. Vardijo tik gerus darbus, mat klaidų, prezidentės žodžiais, ji nedarė, nors politologai mano visiškai kitaip. D. Grybauskaitė savo gerus darbus pradėjo vardyti nuo to, kad ėmė augti ekonomika, o Seimą pavyko įtikinti ratifikuoti fiskalinės drausmės sutartį, kuria remiantis Lietuva nebegalės savarankiškai be Briuselio „pagalbos“ net šalies biudžeto pasitvirtinti. Taip pat ji priminė, esą jau realiai prasidėjo energetiniai projektai. Turbūt skaičiusi politologų priekaištus, kad vykdo, jų žodžiais tariant, nemokšišką užsienio politiką ir dėl to suprastėjo santykiai net su kaimynais, prezidentė pareiškė, jog užsienio politikoje labiausiai rūpinosi „ekonomine diplomatija“.
Tarp savo gerų darbų D. Grybauskaitė paminėjo ir permainas Lietuvos teisėsaugoje, lėmusias tai, kad pradėti klibinti net valdančiosios politinės daugumos atstovai, tačiau negailėjo kritikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), turėjusiai tirti neteisėto praturtėjimo atvejus. „VMI sau leido interpretuoti Vyriausybės nutarimus dėl neteisėto praturtėjimo, kad praktiškai išėmė iš tikrinamųjų sąrašo visus politikus – tiek savivaldos, tiek Seimo lygmenyje. Čia norėčiau pažymėti, kad įstatymas jokių išimčių niekam nedaro. Visi, kur yra tikėtinas ar matomas atviras įtarimas, kad praturtėjimas galėjo įvykti neteisėtai, turi būti prevenciškai patikrinti ir tai yra pareiga, ir įstatymas tame jokių išimčių nedaro. Taigi tikiuosi, kad VMI girdi, ką aš sakau, ir užsiims tuo klausimu rimtai kitais metais“, – kalbėjo šalies vadovė. „D. Grybauskaitė niekada neklysta“. RESPUBLIKA
Prezidentės klausta, ką ji mano apie Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio pareiškimą, jog jo šalis pasirengusi naujam atsivėrimui santykiuose su Lietuva. „Pasiūlymas iš užsienio reikalų ministro, kiek žinau, atėjo su labai daug sąlygų Lietuvai. Tai norėčiau iš karto atsakyti – komentarų nebus. Aš nekomentuoju atskirų Lietuvos politikų pasisakymų, nekomentuosiu ir Lenkijos politikų pasisakymų“, – pareiškė D. Grybauskaitė. „Klaidingų žingsnių prezidentė nedaro“. LIETUVOS ŽINIOS
Prezidentas neturi aiškintis dėl savo žodžių arba pripažinti savo klaidų, be to, jis kalba tik apie tai, apie ką nori ir kada nori. Tuo, pasirodo, yra šventai įsitikinusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Labiausiai šalies vadovė įsikarščiavo, kai spaudos konferencija pakrypo ne jos kontroliuojama linkme. Žurnalistai ėmė atkakliai klausinėti, ar ji tebemano, kad dabar prokuratūros persekiojama ir pačios prezidentės atleista Kauno teisėja Neringa Venckienė iš tiesų vykdė teismo sprendimą grąžinti globojamą mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei. Taip pat prezidentės buvo klausiama, ar ji buvo teisi apgindama N. Venckienę ir atsisakydama teisėją atleisti iš darbo už teismo įžeidimą.
Įpykusi D. Grybauskaitė ne tik pertraukinėjo žurnalistus šūksniais, kad ji neprivalo dėl nieko aiškintis, bet ir mėgino apsimesti nesuprantanti jų klausimų: „Konkrečiai norėčiau sužinoti, apie ką jūs kalbate. Gal nereikėtų paslapčių – mus girdi Lietuvos žmonės. Sakykite tiesiai, apie ką jūs kalbate, aš tiesiai atsakysiu“. Galų gale prezidentė miglotai paaiškino, kad N. Venckienės anksčiau tikrai nebuvo už ką atleisti, nes ji tuomet buvo „netyčia užtėškusi vieną kitą lašelį“ ant „neobjektyvios teisėsaugos munduro“. „Prezidentė neklysta?“ LIETUVOS RYTAS
Ar Vytautas Šustauskas sulaužė blaivybės įžadus, ar tiesiog, kaip jam įprasta aiškinti panašiais atvejais, sustreikavo sveikata, bet ketvirtadienį Kauno miesto tarybos posėdyje apsilankęs politikas atrodė prastokai: jis klupinėjo, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau labai norėjo bendrauti, o išvydęs „Kauno dienos“ darbuotojus – net kautis. Karingus V. Šustausko užmojus sustabdė savivaldybės apsaugos vyrai – jie mandagiai, bet gan griežtai išlydėjo besipriešinantį buvusį Kauno merą iš savivaldybės pastato. Paklaustas, ar gerai jaučiasi, V. Šustauskas mieliau grįžo prie miesto valdymo reikalų – jis pareiškė, kad „viską išspręstų vienu klausimu – visus tarybos narius atleistų“. „V. Šustausko benefisas savivaldybėje“. KAUNO DIENA
„Tada lengviau buvo vaidinti Mindaugą ir Mažvydą, nes visiems vienodai sopėjo. Ne aš vienas, daug žmonių dar atsimena smetoninius, pirmuosius nepriklausomus respublikos laikus, vėlesnę okupaciją, trėmimus ir areštus – visa tai buvo gyva ir mumyse, ir teatre, alsavome vienu oru. Todėl buvo visai kita publikos reakcija, ji rasdavo reikalą atsistoti, kai skandavome: „Lie – tu – va!“, buvo dar likęs šventas suvokimas, kas yra nepriklausomybė, kas yra Lietuva“, – sako neseniai 80-ies metų jubiliejų atšventęs legendinis Klaipėdos dramos teatro aktorius Vytautas Paukštė. „Manęs niekas negalėtų apkaltinti buvus sovietmečio apologetu, bet tada buvo ir gerų dalykų. Nuolat duodavomės iki nukritimo filmuotis po visą tarybinę imperiją. Pagaliau „Herkų Mantą“ pastatėme prie bolševikų. Dabar per metus gimsta vienas lietuviškas filmas, jam ir teikiamas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas. Nesugebame pastatyti filmo apie Sibiro tremtinius, Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį“, – pastebi aktorius. Pokalbis su juo – „Vytautas Paukštė: „Artistas yra besotis“. VAKARŲ EKSPRESAS
Vytauto didžiojo karo muziejuje vėl veikia atnaujinta ginklų istorijos ekspozicija, kurioje galima pamatyti iki šiol čia neregėtų rankinių ginklų iš įvairių pasaulio šalių nuo XVI iki XX a. antrosios pusės. Stipriausia ekspozicijos dalis – šaunamieji ginklai (XVI-XX a. šautuvai, XVIII-XX a. pistoletai ir revolveriai). Tarp šių eksponatų unikalumu išsiskiria įspūdingo dydžio 17 kg sveriantis tvirtovinis šautuvas degtine spyna, skirtas tiksliems šūviams dideliu atstumu. Čia taip pat galima pamatyti ankstyviausios konstrukcijos šautuvus, pasiturinčių Vakarų Europos vyrų XIX a. pradžioje su savimi nešiotą titnaginį pistoletą ir kitų pasaulio ginkluotės įdomybių. „Nuo medinio spragilo iki „mirusios galvos“. KAUNO DIENA
Anykščių Dainuvos slėnyje, Šventosios pakrantėje, dygsta palapinės – gamtos prieglobstyje prasideda 4-asis muzikos festivalis „Velnio akmuo“. Šis festivalis, nors ir prakeiktas egzorcistų, vėl drebins Dainuvos slėnį. Ketvirtą kartą į Anykščius publika kviečiama ne tik klausytis gausybės gyvos, ekstremalios ir alternatyviosios muzikos koncertų, bet ir įdomiai, linksmai, kūrybingai leisti laiką. Šiais metais „Velnio akmuo“ muzikinį veiksmą skelia į dvi dalis – metalo ir roko scenas. Velniškajame festivalyje pasirodys net 30 kolektyvų iš 13 pasaulio šalių. „Drebins velniškais ritmais“. LIETUVOS RYTAS
Šiaulių rajone, Naisiuose, šeštadienį atidaromas unikalus Baltų dievų muziejus po atviru dangumi. Jame – daugiau nei 50 ąžuolinių baltų dievų skulptūrų. Ąžuolinės baltų dievų skulptūros papuošė įvairias gyvenvietės vietas. Visos jos sudaro Baltų dievų etnologijos muziejų po atviru dangumi. Pasak Naisių bendruomenės pirmininkės Ritos Žukauskienės, skulptūros pradėtos kurti dar 2011-ųjų vasarą Naisiuose organizuotame plenere. Baltų dievų muziejus bus atidarytas festivalio „Naisių vasara-2012“ metu šį savaitgalį. Be to, Naisiuose atidaromas ir Inkilų muziejus. „Naisiuose atidaromi du muziejai“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Žinomas palangiškis Paulius Gadeikis, prieš beveik tris savaites šratų suvarpytas Palangos kopose, uostamiestyje įkliuvo su vogtu automobiliu. Su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis siejamas 1988 m. gimęs palangiškis P. Gadeikis sulaikytas Klaipėdoje, kai vieno uostamiesčio Panevėžio gatvės daugiabučio namo kieme įsėdo į liepos pradžioje Palangoje pavogtą „Nissan X-Trail“ su Baltarusijos valstybiniais numeriais ir bandė juo išvažiuoti. Palangiškis pasipriešino policininkams – prieš jį teko panaudoti elektros šoką. P. Gadeikis uždarytas į areštinę, jam pateikti įtarimai dėl automobilio vagystės. Teismas patenkino prokurorų prašymą ir skyrė jaunuoliui griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Beje, policininkai iki šiol tiria, kas birželio pabaigoje P. Gadeikį paryčiui užpuolė Palangos centrinio paplūdimio kopose ir peršovė koją, pilvą ir galvą. „Revolverio šūviai proto neįkrėtė“. RESPUBLIKA
Vasara – atostogų metas, todėl daugelis išvažiuoja iš namų: kas į pajūrį, kas į sodą, kas – prie ežero ar į užsienio kurortus. Bet ar palikdami tuščius namus galite jaustis saugūs? Ilgapirščiai nesnaudžia... Istorijas, bei patarimus kaip apsisaugoti nuo vagių, skaitykite straipsnyje „Įsilaužęs į būstą, vagis neišeina tuščiomis kišenėmis“. AKISTATA
