Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Spalį Klaipėdos uoste prisišvartavęs laivas–dujų saugykla „Independence“ – bene labiausiai saugomas strateginis objektas Lietuvoje, tačiau šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) išsiaiškino, kad kol kas uosto tarnybos, net pasieniečiai neturi įgaliojimų panaudoti ginklo, jei koks nors laivas atsisako paklusti.
Taip atsitiko pavasarį, kai Danijos žvejybos laivo kapitonas neatsiliepė į uosto tarnybų radijo šaukinius ir plaukė kur panorėjęs. Neatmestina, kad toks laivas gali būti panaudotas kaip ginklas.
Mūsų žiniomis, taip pat išaiškėjo, kad nors uosto akvatoriją ir krantines vaizdo kameromis stebi ne viena privati ar valstybinė institucija, nė viena iš jų neturi įgaliojimų kontroliuoti, kas vyksta po vandeniu. Dujų laivo povandeninę dalį periodiškai apžiūri jį saugantys Viešojo saugumo tarnybos (VST) narai, tačiau būtina stebėti visą parą. Siūloma tą pavesti karinėms jūrų pajėgoms.
Paaiškėjo, kad dėl strateginių objektų apsaugos Lietuva nevykdo Europos Komisijos direktyvos ir jau yra sulaukusi įspėjimo. O strateginių objektų sąraše – sovietmečio statiniai, ir net nėra kriterijų, pagal kuriuos viena ar kita įmonė būtų priskirta prie valstybei gyvybiškai svarbių objektų ir jai būtų skiriama valstybės apsauga. Visa tai – vyriausybėsVrūpestis.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, kad kol kas trūksta sisteminio požiūrio, kaip turi būti saugomi strateginiai objektai ar valstybei svarbios įmonės, kurių pagal šiuo metu veikiantį registrą Lietuvoje yra per šimtą: energetikos, geležinkelių, susisiekimo, vandens tiekimo ir kitos didesnės ar mažos įmonės.
Kol kas kiekviena ministerija, kuriai pavaldūs šie objektai, ministro įsakymu nusistato kokio lygio apsauga jiems būtina, o šių įmonių vadovai organizuoja ir atsako už jų saugumą. Vienus saugo vidaus reikalų pareigūnai, kitus – privačios įmonės. S. Skvernelis sako, daugelis objektų į strateginių sąrašą pateko nuo sovietmečio.
„Sakykim, įtrauktas iš tų senų senų laikų tiltas per Dubysą, kada ten likę nuo sovietinių laikų inžineriniai įtvirtinimai kulkosvaidžiams, kad užpuolimo atveju, kada „Vakarų imperialistai“ puls tarybų Lietuvą, būtų tas tiltas ginamas. Nuo tų laikų tas tiltas strateginiu tapo. Ar šiandien yra tokia grėsmė, ar tas objektas, kuris iš šių dienų pozicijų žiūrint, sužlugdytų valstybės gyvenimą, jeigu būtų užimtas ar susprogdintas, tikrai šiandien negaliu pasakyti“, – sako vidaus reikalų ministras.
Sargų funkciją pareigūnai atlieka ir vaistų sandėlyje Nemenčinėje, Vilniaus rajone. Tiesa, neseniai šis Sveikatos apsaugos ministerijos objektas pervadintas Ekstremalių sveikatai situacijų centru.
Valstybės lėšomis saugoma ir „Lietuvos naftos“ agentūros Subačiaus kuro bazė Kupiškio rajone.
Vidaus reikalų ministerija ketina atsikratyti Palangos oro uosto, geležinkelio tunelio ir geležinkelio tilto Kaune apsaugos. Policija įpareigota sergėti net Seimo viešbučio gyventojų ramybę.
Tačiau tuo pat metu kai kuriuos ypač svarbius strateginius energetikos objektus saugo privačios saugos bendrovės.
Seimo NSGK pirmininko Artūro Paulausko nuomone, vargu ar tai geriausias sprendimas. Anot šaltinių, geležinkelio tiltą per Nemuną saugo penki pareigūnai, o Kruonio HAE – keturi privačios saugos bendrovės sargai.
„Dėl Kruonio HAE turėjom ir turim priekaištų. Mes kalbėjom su apsaugos vadu p. Telyčėnu, kad į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Privačios įmonės neretai nori sutaupyti saugojimo sąskaita ir du žmonės, geriausiu atveju – keturi žmonės, saugo pakankamai svarbų strateginį objektą. Sėdi prie vartų, sakysim, jau pensinio amžiaus žmogus, įleidžia, išleidžia transportą, patikrina gal dokumentus – ir tai vadinasi apsauga“, – sako A. Paulauskas.
NSGK planuoja vykti į uždaromą atominę elektrinę. Jos pastatą ir šalia atominės veikiančią panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelę saugo pasieniečiai, tačiau šalia Rusijos kapitalo įmonės „Nukem“ statomas branduolinio kuro saugyklas saugo privati bendrovė.
Kol kas Seimo komiteto nėra pasiekusi nerimą kelianti informacija iš Valstybės saugumo departamento (VSD), tačiau gauta signalų, kad apsauga gali būti ne visai patikima. Atominės darbuotojai spėlioja, kad saugumo pareigūnai nebespėja tikrinti dažnai besikeičiančių apsaugininkų.
„Mes žinome, kad yra labai didelė darbuotojų kaita, yra imami ne visai parengti žmonės“, – sako A. Paulauskas.
Valstybės saugumo atstovas atremia, kad šios kalbos neatitinka tikrovės.
„Nesvarbu, kokia būtų kadrų kaita, kiekvienas ateinantis žmogus yra patikrinamas būtent saugumo departamento. Tikrinama to žmogaus biografija“, – sako VSD atstovas Vytautas Makauskas.
Vidaus reikalų ministras sako, kad valstybė turi nustatyti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kuri įmonė yra valstybei gyvybiškai svarbus objektas, o kuri – ne, ir tik po to būtų nustatomas jai būtinos apsaugos lygis ir kas ją užtikrintų: vidaus reikalų pareigūnai ar privati saugos tarnyba. Tačiau pasiekti susitarimą sekasi sunkiai
„Visi supranta, kad patogu, kada objektą saugo valstybė savo resursais, savo lėšomis. Ar jis tikrai turi būti saugomas, kiekvienas pasakys, turintis panašų objektą, kad taip – patogu. Tai ne tik apsauga nuo išorinių grėsmių, bet tai yra ir sargo funkcija“, – sako S. Skvernelis.
Lietuva jau yra gavusi ir EK įspėjimą. Mat dar 2008 m. Europos Taryba yra priėmusi direktyvą, kurioje įvardyta, kaip nustatyti ir įvertinti ypatingos svarbos objektus. Lietuva delsia šią direktyvą perkelti į savo teisės aktus.
Premjero nurodymu sudaryta darbo grupė turėjo iki praeitų metų pabaigos pateikti įstatymo pakeitimus, tačiau šios darbo grupės vadovas sako, kad įvairioms žinyboms susitarti niekaip nesiseka.
„Galutinis variantas man ant stalo vakar turėjo būt, užvakar galbūt, bet dar tie valdininkai, kurie pasižadėjo tas visas nuomones suderinti, kompromisą suradus įdėti, jie tebevargsta, tebesiskundžia, tebeprašo vis atidėti ir atidėti“, – sako sako Vyriausybės kancleris, darbo grupės vadovas Alminas Mačiulis.
Tuo metu EK įspėjimų nepaisanti Lietuva gali sulaukti sankcijų. Tačiau blogiausia yra tai, kad pasikeitus geopolitinei situacijai mūsų valstybė vis dar pro pirštus žiūri į savo strateginių objektų apsaugą, tai yra, į savo turtą, žmonių gyvybes ir aplinkos apsaugą.
